daugiarekšmė lògika, logikos sritis, kurioje teiginiams priskiriama bet koks baigtinis (didesnis už du, t. y. teisingumą ir klaidingumą) ar nebaigtinis teisingumo reikšmių skaičius. Daugiareikšmė logika yra teiginių ir predikatų skaičiavimas bei tapatybės teorija. Daugiareikšmės logikos sistemos kuriamos aksiomiškai, matricų, interpretacijos metodais. Matricų metodu kuriamos sistemos aksiominamos. Ne visos aksiominės daugiareikšmės logikos sistemos yra pilnos. S. Jaśkowskis (1906–65, Lenkija) sukūrė metodą, leidžiantį remiantis n reikšmių matrica kurti n+1 reikšmių matricas; n reikšmių sistema gaunama ir dauginant matricas. Daugiareikšmės logikos sistemą (trireikšmę) 1920 sukūrė J. Łukasiewiczius, 1921 – E. Postas. Yra įvairių daugiareikšmės logikos sistemų (trireikšmių, keturreikšmių). Jos taikomos kvantinėje mechanikoje, tikimybių teorijoje, relinių schemų teorijoje. Daugiareikšmės logikos sukūrimas rodo, kad loginis mąstymas yra plastiškas, kad logikos dėsniai yra galimos koreguoti hipotezės.
314