Harvey David (Deividas Hárvis) 1935 10 31Gillingham, anglų ir Jungtinių Amerikos Valstijų socialinis teoretikas, geografas. Dr. (1961). Britų akademijos narys (1998), Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (2007).

Išsilavinimas ir veikla

1957 baigė Kembridžo universitetą, 1961–69 dėstė Bristolio, 1969–87 ir 1993–2001 – Johnso Hopkinso Baltimorėje, 1987–93 – Oksfordo universitete. Nuo 2001 dėsto Niujorko miesto universitete.

Idėjos

D. Harvey idėjoms turėjo įtakos K. Marxas ir H. Lefebvreʼas. D. Harvey tyrimuose jungia socialinės ir politinės teorijos bei visuomeninės geografijos metodus.

Pirmuose veikaluose plėtojo teorinę geografiją, tyrinėjo metodologinius ir filosofinius geografijos pagrindus, suformulavo erdvės sampratą, kuria grindžia savo tyrimus – erdvė yra objektų ir santykių tarp jų visuma, kuri yra didesnė už jos dalių sumą. Nuo aštunto dešimtmečio D. Harvey nagrinėja kapitalizmo, socialinės nelygybės ir miesto klausimus, kuria kritinę (marksistinę) geografiją. Kapitalizmo plėtrą sieja su miestų raida, teigia, kad kapitalistinės krizės kilo iš nekilnojamojo turto rinkos krizių. Anot D. Harvey, iš esmės visi darbininkų sukilimai nuo Paryžiaus komunos iki 1999–2002 Argentinos krizės buvo miestų judėjimai. D. Harvey teigia, kad etiško, reguliuojamo kapitalizmo nebūna – kapitalizmo esminiai bruožai yra amoralumas, neteisėtumas ir iracionalumas.

David Harvey

Postmodernizmą supranta ne kaip naują epochą, bet kaip vėlyvojo kapitalizmo ideologiją, atitinkančią kapitalizmo mutacijas – dėl technologinių ir kitų pokyčių 20 a. pabaigoje kapitalizmas tapo lankstesnis, kapitalistai vengdami krizės ėmė mažinti darbo sąnaudas ir trumpinti laiką nuo investicijų iki pelno gavimo.

Veikalai

Aiškinimas geografijoje (Explanation in Geography 1969), Socialinis teisingumas ir miestas (Social Justice and the City 1973), Kapitalo ribos (Limits to Capital 1982), Postmodernybės būsena (The Condition of Postmodernity 1989), Teisingumas, gamta ir skirtumų geografija (Justice, Nature and the Geography of Difference 1996), Vilties erdvės (Spaces of Hope 2000), Naujas imperializmas (New Imperialism 2003), Trumpa neoliberalizmo istorija (A Brief History of Neoliberalism 2005), Pasaulinio kapitalizmo erdvės: Nelygios geografinės plėtros teorijos link (Spaces of Global Capitalism: Towards a Theory of Uneven Geographical Development 2006), Kosmopolitizmas ir laisvės geografijos (Cosmopolitanism and the Geographies of Freedom 2009), Maišto miestai: Nuo teisės į miestą iki miesto revoliucijos (Rebel Cities: From the Right to the City to the Urban Revolution 2012), Marxas, „Kapitalas“ ir ekonominio mąstymo beprotybė (Marx, Capital and the Madness of Economic Reason 2017).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką