David Livingstone

Livingstone David (Deividas Lvingstonas) 1813 03 19Blantyre (prie Glazgo, Didžioji Britanija) 1873 05 01Chitambo (prie Bangweulu ežero, Zambija; 1874 perlaidotas Londone), škotų keliautojas, Afrikos tyrinėtojas. Misionierius, gydytojas. Nuo 1840 misionierius Bečuanalande (dabartinė Botsvana), nuo 1841 Keiptaune (Pietų Afrikos Respublika). Ilgainiui metė misionieriaus veiklą, ėmė keliauti ir tyrinėti Afriką.

Ekspedicijos

1849–56 pirmasis iš europiečių perėjo Pietų Afriką nuo Atlanto iki Indijos vandenyno. 1849 ištyrė Kalahario įdubą (nustatė, kad ji nenuotaki), atrado Ngami ežerą. Keliaudamas palei Zambezę (buvo žinomas tik žemupys), 1851 pasiekė jos aukštupio ruožą. 1853 vėl nukeliavęs prie Zambezės valtimis plaukė jos aukštupiu, paskui keliavo per Kongo aukštupio baseiną į vakarus ir 1854 pasiekė Luandą (Atlanto vandenyno krante). Iš ten vėl keliavo į Afrikos žemyno gilumą, pasiekė Zambezę ir plaukdamas upe 1855 atrado krioklius, kuriuos Anglijos karalienės garbei pavadino Viktorijos vardu. Aplenkęs krioklius nukeliavo į portugalų gyvenvietę Tete ir 1856 atplaukė prie Indijos vandenyno (prie Quelimanės). 1858–61 tyrė Zambezės baseino sritis. 1858 plaukdamas Zambeze aukštyn aptiko Cahora Bassos krioklius, grįžo ir nuplaukė Zambezės dešiniuoju intaku Šire. 1859 atrado Chilwos ir Niasos ežerus. Grįžtant dar kartą nuplaukė į Zambezės aukštupį, tada atgal iki jūros, įveikdamas gausius slenksčius ir krioklius. Šioje kelionėje surinko daug duomenų apie tirtų sričių reljefą ir upes.

Davido Livingstone’o portretas (aliejus, 1896, dailininkas Frederick Havill, Nacionalinė portreto galerija, Londonas)

1866–73 kelionėje po Rytų ir Centrinę Afriką norėjo rasti Nilo versmes. Iš Zanzibaro vyko iki Niasos ežero, iš ten pasiekė Tanganikos ežerą ir pasuko į vakarus per nežinomas ligi tol sritis. 1867 atrado Luapulą (Lualabos intaką), Mweru ežerą, 1868 – Bangweulu ežerą, 1871 – Kongo aukštupį Lualabą (manė, kad ji gali būti Nilo aukštupys). 1871 sugrįžo prie Tanganikos ežero į Ujiji ir susitiko su pasiųstu jo ieškoti H. M. Stanley. Abu nuvyko palei Tanganikos ežerą iki jo šiaurinių krantų, ieškodami Nilo versmių nustatė, kad ežeras neturi ryšio su Nilu. 1872 D. Livingstone’as norėdamas išspręsti abejonę dėl Lualabos, nukeliavo iki Bangweulu ežero rytinio kranto; kelionės išsekintas mirė. Palaidotas Westminsterio abatijoje (Londonas).

Kelionėse D. Livingstone’as atliko tikslius astronominius matavimus, topografines nuotraukas, matavo absoliutų aukštį, patikslino ir papildė turimus žemėlapius šimtais naujų geografinių objektų, savo knygose aprašė tirtų kraštų gyventojus, ūkį.D. Livingstone’as buvo humaniškų pažiūrų, smerkė vergų prekybą ir kovojo su ja.

Svarbiausi veikalai

Knygos: Misionieriaus kelionės ir tyrimai Pietų Afrikoje (Missionary Travels and Researches in South Africa 1857), Ekspedicijos prie Zambezės ir jos intakų ataskaita (Narrative of an Expedition to the Zambesi and its Tributaries su Ch. Livingstone’u 1865). Po mirties išleisti D. Livingstone’o dienoraščiai ir laiškai: Paskutiniai dienoraščiai (Last Journals 2 t. 1874), 1841–1856 Livingstone’o misionieriškoji korespondencija (Livingstone’s Missionary Correspondence 1841–1856 1961), 1853–1856 Livingstone’o Afrikos dienoraščiai (Livingstone’s African Journals 1853–1856 1963).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu vadinama kalnagūbriai Tanzanijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Kongo upės krioklių kaskada (Kongo Demokratinė Respublika), keletas miestų (Malavyje, Zambijoje), mineralas livingstonitas.