David McVicar

McVicar David (Deividas Makvkaras) 1966 01 01Glazgas, anglų muzikinio teatro režisierius.

Išsilavinimas ir veikla

1989 baigė Karališkąją Škotijos muzikos ir dramos akademiją (vaidybos ir režisūros specialybes). Bendradarbiavo su įvairių šalių teatrais (Covent Garden Londone, Anglų nacionaline opera, Metropolitan Opera Niujorke, Čikagos lyrine opera, San Francisco opera, La Scala Milane, La Monnaie Briuselyje, Vienos valstybine opera, Škotijos opera, Eliziejaus Laukų teatru Paryžiuje, Reino nacionaline opera, Marijos teatru Sankt Peterburge), festivaliais (Glyndebourne’o, Zalcburgo, Aix‑en Provence’o, Aldeburgho).

Režisūra

D. McVicaras išgarsėjo baroko operų (G. F. Händelio Tamerlanas 1998, Alcina 1999, Agripina 2000, Semelė 2004, Julijus Cezaris 2005), Metropolitan Opera teatre Niujorke režisuotais G. Donizetti vadinamosios karalienių trilogijos (Ana Bolena 2011, Marija Stiuart 2013, Roberto Devereux 2016) spektakliais. Kiti svarbesni režisuoti operos spektakliai (tarp jų – daugiausia klasikinio operos repertuaro): W. A. Mozarto Karalius piemuo (1993), Idomenėjas (1996), Užburtoji fleita (2003), Don Žuanas (2003, 2014), Tito gailestingumas (2005), Figaro vedybos (2006), Ambroise’o Thomas (1811–96) Hamletas (1995), R. Strausso Rožės kavalierius (1998), Salomėja (2008), Elektra (2012), S. Sondheimo Svynis Todas (1998, miuziklas), L. van Beethoveno Fidelijus (1999), J. Offenbacho Hoffmanno pasakos (2000), G. Puccini Bohema (2000), Madam Baterflai (2000), Toska (2014).

D. McVicar. H. Berliozo operos Trojėnai spektaklio scena (2012, scenografė Es Devlin, kostiumų dailininkas Moritzas Junge’as, centre Didonė – Eva‑Maria Westbroek; Covent Garden teatras Londone)

Režisavo B. Britteno Bilis Badas (2001), Lukrecijos išniekinimas (2001), Vasarvidžio nakties sapnas (2004), G. Verdi Makbetas (2001), Rigoletas (2001), Don Karlas (2007, 2022), Traviata (2008), Trubadūras (2009), Aida (2011), Falstafas (2016), G. Bizet Karmen (2002), Ch. Gounod Faustas (2004), J. É. F. Massenet Manon, C. Monteverdi Popėjos karūnavimas (abu 2007), R. Wagnerio tetralogija Nybelungo žiedas (2007–11), Niurnbergo meisterzingeriai (2011), Tristanas ir Izolda (2013), F. Cilèa Adriana Lecouvreur (2010), H. Berliozo Trojėnai, I. Stravinskio Palaidūno nuotykiai (abu 2012), M.‑A. Charpentier Medėja (2013), U. Giordano Andrė Šenjė, R. Leoncavallo Pajacai, P. Mascagni Kaimo garbė, A. Bergo Vocekas (visi 2015), V. Bellini Norma, C. Debussy Pelėjas ir Melisanda (abu 2017), A. L. Dvořáko Undinė (2019) operų spektaklius.

D. McVicaro režisuoti spektakliai priskiriami istoriškai tikslių pastatymų ir istorinės (epochos) stilizacijos krypčiai, juose itin pabrėžiami kostiumai, scenografija, kuriami psichologizuoti personažų portretai.

3227