Dãžbogas, senovės rytų slavų saulės ir ugnies dievas, laimės, gerovės, gausybės teikėjas ir saugotojas. Siejamas su saule. Vardo etimologija siejama su rusų kalba davatj, datj – duoti. Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas apie 980. Senovės rusų šaltiniuose dažniausiai miminas su Stribogu (spėjama, kad gali būti siejamas su indoeuropiečių giedro dangaus dievo vazidiniu). Vadintas Svarogo (ugnies dievo) sūnumi. Dažbogo skulptūra stovėjo Kijeve Vladimiro Didžiojo laikais. Sakmėje apie Igorio žygį (apie 12 a. pabaigą) laikomas Rusios kunigaikščių protėviu. Atitinka pietų slavų Dabogą ir vakarų slavų Dacbogą.
2271