dažniai augala, dažomąsias medžiagas gaminantys augalai. Tai daugiausia žiediniai augalai, bet yra ir dažančių grybų, kerpių, pataisų. Dažomosios medžiagos dažniausiai būna glikozidai. Jos kaupiasi įvairių augalo audinių ląstelių sultyse, plastidėse. Augaliniai dažai gaunami iš medienos, žievės, lapų, žiedų, vaisių, šaknų ar viso augalo. Daugiausia dažinių augalų auga tropinio ir subtropinio klimato juostose. Iš dažinės indigažolės (Indigofera tinctoria) gaunamas indigas (mėlynas), iš mėlynojo kampešmedžio (Haematoxylum campechianum) – hematoksilinas (juodas), iš brazilinės cezalpinijos (Caesalpinia brasilensis) – brazilinas (raudonas), iš dažinės ciberžolės (Curcuma longa) – kurkuminas (geltonas), iš dažinės urlijos (Bixa orellana) – biksinas (oranžinis). Lietuvoje t. p. auga dažiniai augalai. Geltonai dažo obels, uosio žievė, ąžuolo lapai, bobramunio žiedai, raudonai – putino, uogos mėlynės, jonažolės žiedai, žaliai – beržo, rūgštynių lapai, juodai – klevo lapai, gyvatžolės šakniastiebiai.
indigo dažais, gaunamais iš dažinės indigažolės, marginta tekstilė (W. Morris, 1873)