rankinis dažymas
dãžymas, spalvos suteikimas medžiagai (tekstilės gaminiams, odai, popieriui, plastikams); paviršiaus dengimas dažais. Dažyta medžiaga (ar gaminys) yra gražesnė, patvaresnė, atsparesnė išorės poveikiams, pvz., metalas – korozijai, mediena – dūlėjimui ir puvimui; dažytos patalpos yra higieniškesnės. Dažymui naudojami dažikliai, pigmentai ir dažai. Vieni jų su dažomąja medžiaga sukimba dėl dažomosios ir dažančiosios medžiagos adhezijos, kiti – dėl molekulių ryšio. Pluoštinės medžiagos (verpalai, audiniai) dažniausiai dažomos dažiklių vandeniniuose tirpaluose arba vandeninėse dispersijose (dažuose) ir sintetinant spalvą suteikiančius junginius pačiame pluošte – dažikliai susijungia su pluošto molekulėmis arba ištirpsta jame.
Dažiklis parenkamas atsižvelgiant į pluošto sandarą, aktyviųjų centrų prigimtį, dažiklio ir pluoštų cheminį giminingumą bei tarpmolekulinę sąveiką, dėl kurios dažiklis sukimba su pluoštu. Sintetinius pluoštus dažyti sunkiau negu natūraliuosius, nes jie tankesni. Dažymo kokybė (spalvos intensyvumas, patvarumas) priklauso nuo polimero makromolekulių išsidėstymo pluošte, akytumo, akučių kiekio, vilgumo, brinkimo ir pluošto paviršinio tūrio (šios charakteristikos dažant kinta), dažiklio tirpumo ir jo agregatinės būsenos vandeniniame tirpale ar dispersijoje. Dažymas spartinamas keliant dažų temperatūrą, rūgštinant tirpalą, apdorojant pluoštines medžiagas prieš dažymą. Augaliniai pluoštai (medvilnė, linai, džiutas) ir viskozė dažomi tiesioginiais, aktyviaisiais, kubiniais, kubozoliniais, sieriniais dažikliais, vilnos – aktyviaisiais, rūgštiniais, t. p. ir metalų kompleksiniais, chrominiais dažikliais, acetatinis ir poliesterinis pluoštai – dispersiniais, poliamidinis pluoštas – dažniausiai dispersiniais ir rūgštiniais dažikliais, akrilnitrilinis – baziniais dažikliais. Kai kurie sintetiniai pluoštai dažomi prieš jų formavimą (dažiklio dedama į polimero tirpalą ar lydalą), kartais dažiklių dedama sintetinant polimerus (pluošto žaliavą). Audiniai iš sintetinių pluoštų prieš dažymą paprastai apdorojami termiškai (išskleisti kaitinami aukštoje temperatūroje); taip pašalinami vidiniai pluošto įtempiai ir jis nusidažo lygiau. Jei norima nudažyti šviesiomis ir ryškiomis spalvomis, prieš dažymą balinama. Dažytas pluoštas ar audinys plaunamas vandeniu. Plastikams dažyti dažiklio ar pigmento dedama į monomerą arba į gatavą polimerą (prieš presavimą arba liejimą). Skaidrūs plastikai dažomi tirpiais plastomere dažikliais, neskaidrūs – dažikliais su užpildais arba pigmentais. Popierius dažomas pigmentais (ochra, ultramarinu) arba tiesioginiais, rūgštiniais, baziniais, sieriniais dažikliais; dažoma popieriaus masė arba paviršius. Oda dažoma giliuoju (būgniniu; nudažomos abi odos pusės) ir dengiamuoju (apretavimas) būdu. Giliuoju būdu visų rūšių oda dažoma rūgštiniais, kandikiniais, aktyviaisiais dažikliais, baziniais (katijoniniais) dažikliais – tik chrominė oda. Dengiamuoju būdu odos paviršius dažomas iš plėvėdario, pigmento, plastifikatoriaus, tirpiklio ir kitų medžiagų susidedančiais dažais. Dažoma rankiniu būdu arba mechaniškai. Dirbtinė oda dažoma organiniais dažikliais arba neorganiniais pigmentais; jų dedama į polivinilchloridą arba poliuretanus, kuriais dengiamas tokios odos paviršius. Kailiai prieš dažymą apdorojami kandikų (paprastai chromatų) tirpalais. Dažoma oksidinių, kubinių arba rūgštinių dažiklių tirpaluose (voniose), dažai užtepami teptukais ar užpurškiami. Gumos gaminiai dažomi pigmentais; jų dedama į masę prieš gaminio formavimą. Oksiduoto aliuminio danga dažoma ją darant arba merkiant anoduotą aliuminį į dažus ir po to virinant demineralizuotame vandenyje, kad sutankėtų oksidacinė plėvelė ir į ją geriau įsigertų dažikliai. Statybinių konstrukcijų dažoma statinio išoriniai (stogas, sienos, langai, durys, eksterjero architektūrinės detalės ir kita) ir vidiniai (lubos, sienos, grindys, interjero architektūrinės detalės ir kita) paviršiai, tam tikros statinio konstrukcijos, jų apsauginiai paviršiai, technikos įrenginiai, mašinos bei jų detalės, požeminių statinių išorinės ir vidinės sienos, konstrukcijos bei detalės, požeminės komunikacijos (vamzdynai) ir kita.
Rengiantis dažyti ištiriama statinio paskirtis ir galimas aplinkos teršimas iš jo, konstrukcijų tipai ir galimas aplinkos poveikis joms, parengiamos eksterjero ir interjero schemos ar projektai suderinant dažomus išorės paviršius arba detales su šalia esančiais statiniais, vietos tradiciniais reikalavimais, parenkamos dažų rūšys ir spalvos, apskaičiuojamas jų kiekis. Vidiniams paviršiams dažyti tinka klijiniai, vandeniniai emulsiniai (polivinilacetatiniai, butadienstireniniai) dažai, išoriniams – kalkiniai, kazeininiai, silikatiniai, cementiniai, polimeriniai, t. p. emulsiniai, agresyvios aplinkos veikiamiems gelžbetoninių ir medinių konstrukcijų paviršiams – aliejiniai arba emaliniai (gliftaliniai, pentaftaliniai, melaminalkidiniai, silicio organiniai, epoksidiniai ir kita), metaliniams paviršiams apsaugoti nuo korozijos – su rūdis surišančiais priedais. Prieš dažymą dažomasis paviršius nuvalomas šepečiu, smėliasroviu ar kitokiu aparatu, nuplaunamas vandeniu arba riebalus šalinančiu skysčiu, labai užterštas paviršius – purškiamuoju aparatu.
mechaninis dažymas
Jei paviršius buvo dažytas ar apklijuotas apmušalais, pašalinami seni dažai bei klijų likučiai. Tada tokiu pat glaistu kaip ir dažai užtaisomos paviršiaus įdubos, išdžiūvęs paviršius gludinamas ir gruntuojamas. Dažoma 2 arba 3 sluoksniais. Skiriamos 3 dažymo kategorijos: paprastasis (taip dažomi sandėliai, garažai, laikinieji, pagalbiniai ir kiti aptarnavimo paskirties pastatai, pramoniniai pastatai), gerasis (gyvenamieji namai, mokyklos, administraciniai ir pramoniniai pastatai ir patalpos), labai geras (sveikatos apsaugos, kultūros, visuomeniniai, prekybos ir kai kurie pramoniniai pastatai). Kuo aukštesnė dažymo kategorija, tuo geriau paruošiamas paviršius: glaistoma, gludinama ir gruntuojama kelis kartus. Dažoma rankiniu būdu (teptukais, šepečiais, vilnų, kailio, sintetiniais voleliais) ar mechanizuotai. Antruoju atveju paviršius lyginamas elektriniais gludinimo įrankiais su abrazyviniais diskais, dažai purškiami pneumatiniais, beoriais ar elektrostatiniais purkštuvais (neigiamai įelektrintos išpurkštų dažų dalelės patenka į stiprų elektrostatinį lauką ir pritraukiamos prie teigiamai įelektrinto įžeminto dažomojo paviršiaus). Kiti dažymo būdai: nardinimas į dažus, apliejimas dažų čiurkšlėmis ir laikymas skiediklio garuose, elektroforezė (įkaitintas dažomasis paviršius apipurškiamas sausų polimerinių dažų dulkėmis, jos išsilydo padengdamos paviršių plonu sluoksniu). Kai kada dažytas paviršius dar papildomai apdorojamas, kad būtų gražesnis, atsparesnis drėgmei: dažomas skaidriais silikoniniais dažais (išorinės sienos, vonios kambarių sienos ir lubos), lakuojamas epoksidiniu laku, kuris išdžiūvęs sudaro dekoratyvią veidrodinę plėvelę, atspindinčią šilumą ir šviesą (pvz., lubos).
Organiniais gamtiniais dažais dažoma nuo seno; Lietuvoje buvo dažoma jau 3–4 amžiuje. Sintetinius organinius dažus Lietuvoje imta naudoti 19 a., o 19 a. pabaigoje – ir gaminti.
pneumatinio dažų purkštuvo schema: 1 – kompresorius, 2 – purkštukas, 3 – dažų žarna, 4 – oro žarna, 5 – dažų bakelis
rankinio dažų purkštuvo schema: 1 – purkštukas, 2 – žarna, 3 – siurblys, 4 – rankena, 5 – dažų filtras
1130
2676