debesuotumas
debesuotùmas, debesų kiekis dangaus skliaute virš kurios nors teritorijos. Matuojamas balais arba procentais (10 balų, arba 100 %, dangus visiškai apsiniaukęs, 0 – dangus giedras). Nustatomas vizualiai (meteorologijos stotyse) arba iš dirbtinių Žemės palydovų nuotraukų. Orų prognozėse debesuotumas apibūdinamas tokiais terminais: giedra (debesų nėra), nedidelis debesuotumas (iki 5 balų), nepastovus debesuotumas (nuo 0–3 iki 8–10 balų), debesuota su pragiedruliais (5–10 balų), apsiniaukę (8–10 balų). Skiriamas bendrasis ir apatinio aukšto debesuotumas. Vidutinis metinis bendrasis debesuotumas virš vandenynų yra apie 63 %, virš sausumos apie 53 %. Šiaurės pusrutulio vidutinis debesuotumas 59 %, Pietų pusrutulio – 62 %, visos Žemės – apie 60 %. Visais metų laikais būna keli debesuotumo maksimumai (ekvatorinėse platumose, vidutinių platumų vandenynuose, subpoliarinėse srityse) ir minimumai (tropinėse ir subtropinėse platumose); žiemą jie pasislenka pusiaujo link, vasarą – arčiau ašigalių (amplitudė 10–15° platumos). Tik Pietų pusrutulio subpoliarinio ir vidutinių platumų debesuotumo maksimumų vieta beveik nesikeičia. Metinė debesuotumo eiga daugiausia priklauso nuo ciklonų ir anticiklonų aktyvumo ir įvairiose platumose nevienoda. Pvz., Europoje debesuotumo maksimumas yra žiemą, kai ciklonų veikla didžiausia, o minimumas – pavasarį ir vasarą, kai vyrauja konvekciniai debesys. Debesuotumo paros eiga priklauso nuo debesų formos. Kamuoliniai debesys, susiję su stipria konvekcija, dažniausiai susidaro dieną ir išnyksta artėjant nakčiai. Frontinių sistemų debesys neturi ryškios paros eigos. Vidutinėse platumose vasarą būna 2 debesuotumo maksimumai – rytą ir po pietų, žiemą – dažniausiai tik rytą. Labiausiai apsiniaukusios (vidutinis debesuotumas 80–100 %) Žemės vietos: Islandijos ir Aleutų žemo slėgio sritys, Kanados Ramiojo vandenyno pakrantė, Europos šiaurės vakarinė pakrantė, Amazonės ir Kongo baseinai, Naujoji Gvinėja, Ugnies Žemė, subantarktinės sritys; giedriausios: žemyninio klimato tropinės ir subtropinės sritys (vidutinis debesuotumas 1–2 %), Rytų Sibiras, Mongolija, Uoliniai kalnai, Didžiosios Lygumos (20–40 %). Lietuvoje vidutinis metų bendrasis debesuotumas apie 70 %, didžiausias – lapkritį–vasarį (80–85 %), mažiausias – gegužę–rugpjūtį (apie 65 %)
1163