Deborà, Biblijos personažas, izraelitų pranašė ir teisėja. Veikė teisėjų epochoje (12–11 a. prieš Kristų), kai izraelitai buvo kanaaniečių nelaisvėje (ji Biblijoje aiškinama kaip Viešpaties bausmė už svetimų dievų garbinimą). Debora įkvėpė izraelitus pergalei prieš kanaaniečius perduodama Barakui Dievo įsakymą žygiuoti su kariais į Taboro kalną, kur, kaip išpranašavo, jie susikovė su kanaaniečiais ir laimėjo. Po pergalės (ji leido susivienyti izraelitų šiaurės ir pietų gentims) Debora šlovino Viešpatį ir su Baraku giedojo vadianmąją Deboros giesmę (Ts 5; manoma, tai viena seniausių hebrajų giesmių). Deboros ir Barako siužetas aprašytas Ts 4–5.
Debora (dailininkas G. Doré, Deboros giesmė, medžio raižinys, 1866)
656