Debrecen (Dèbrecenas), miestas Vengrijos rytuose, Alfölde; Hajdú‑Biharo medės centras.
Didžioji bažnyčia Debrecene (1805–24, architektai M. Péchy, K. Ráblis)
201 400 gyventojų (2019).
Debrecenas – antras pagal dydį Vengrijos miestas. Per Debreceną eina Budapešto–Užhorodo (Ukraina) geležinkelis ir plentas. Oro uostas. Metalo, medienos apdirbimas, mašinų gamyba, elektrotechnikos, elektronikos, chemijos, farmacijos, statybinių medžiagų, popieriaus, tekstilės, odos, maisto pramonė. Puodininkystės amatai.
Turizmas; gydyklos (šarminės, turinčios chloro anijonų bei sieros junginių karštosios mineralinės versmės, iki 65 °C), terminės maudyklos. Žemės ūkio birža. L. Kossutho (įkurtas 1912), Debreceno medicinos (įkurtas 1951) ir žemės ūkio (įkurtas 1868) universitetai. Konservatorija, meteorologijos institutas, astrofizikos observatorija. Muziejai.
Architektūra
Barokiniai statiniai: Šv. Onos bažnyčia (1714–46), gimnazija ir kolegija, evangelikų reformatų, vadinamoji Mažoji, bažnyčia (17–18 a.); klasicistiniai statiniai: evangelikų reformatų kolegija, Didžioji bažnyčia (1805–24, architektai M. Péchy, K. Ráblis), rotušė (19 a. pirma pusė); secesinis viešbutis Aranybika (1915, architektas A. Hajósas).
viešbutis Aranybika Debrecene (1915, architektas A. Hajósas)
Istorija
Pirmąkart paminėtas 1211. 1360 gavo miesto teises. 16 a. evangelikų reformatų centras (vadintas kalvinų Roma). 1849 01–07 L. Kossutho vyriausybės, kuri 1849 04 paskelbė Vengrijos nepriklausomybę, būstinė.
1944 12 Raudonajai armijai užėmus Debreceną čia buvo sudaryta Miklóso Bélos Dalnoki vadovaujama laikinoji nacionalinė vyriausybė, kuri paskelbė karą Vokietijai.
2271