Debyeʼaus ir Hückelio teorija (Debãjaus ir Hiùkelio teòrija), stipriųjų elektrolitų tirpalų jonų sąveikos teorija. Elektrolito tirpale aplink kiekvieną joną susidaro priešingo ženklo krūvio jonų debesėlis. Iš jono ir jonų debesėlio elektrostatinės sąveikos energijos apskaičiuojamas jonų cheminis potencialas, aktyvumo koeficientas. Debyeʼaus ir Hückelio teorija remiamasi nagrinėjant jonų judėjimą tirpaluose – difuziją, elektrinį laidumą. Ji taikoma praskiestiems tirpalams, kurių koncentracija mažiau kaip 0,01 mol/l.
Debyeʼaus ir Hückelio teoriją 1923 sukūrė P. J. W. Debyeʼus ir Erichas Hückelis (Vokietija).