dechristianizãcija (de… + christianizacija), nukrikščioninimas, krikščionybės viešosios raiškos ženklų ir krikščioniškosios sąmonės naikinimas ar iškraipymas. Dechristianizacija siekia pirmuosius krikščionybės amžius, kai pagonybę išpažįstantys valdovai naikino krikščionių apeigavietes, juos persekiojo ir vertė į pagonybę. Ypač sustiprėjo per arabų ir turkų osmanų (islamo) ekspansiją į krikščioniškąjį pasaulį – Viduržemio ir Juodosios jūros pietų ir rytų pakrantes, t. p. Europą (1453 žlugus Bizantijai Konstantinopolio Šv. Sofijos soboras, pristačius 4 minaretus, paverstas mečete; ja buvo iki 1934). Krikščionių islamizacija pasiekė Balkanų pusiasalį, Kaukazą ir kitus regionus, net Ukrainą (1672 turkams užėmus Podolės Kamenecą miesto katedra, pristačius aukštesnį minaretą, paversta mečete). Vakarų Europoje viešosios desakralizacijos tendencijos žinomos nuo Prancūzijos revoliucijos (1789): tikėjimą į Dievą siekta paversti nuo Bažnyčios nepriklausomu laisvu Aukščiausios Esybės ir Proto kultu, Paryžiaus Dievo Motinos katedra pervadinta Proto šventove, įvestas naujas kalendorius.
18–19 a. prielaidas dechristianizacijai sudarė žmonių religingumo mažėjimas, kurį veikė visuomenės sekuliarizacija, urbanizacija, socialinė diferenciacija, ateistiniai raštai (Voltaire’as, P. H. Th. d’Holbachas, L. Feuerbachas, K. Marxas ir kt.), C. R. Darwino evoliucijos teorija, įtempti kai kurių valstybių santykiai su Bažnyčiomis, t. p. Bažnyčių atskyrimo nuo valstybių procesai, vietinio klero elgesys ir kita. 20 a. dechristianizacija didžiausio masto pasiekė totalių antikrikščioniškų ideologijų valstybėse (ypač SSRS): šventyklos buvo griaunamos ar verčiamos kitos paskirties patalpomis, naikinama bet kokia religinė atributika, draudžiama vieša katechezė, kaip asmens gyvenimo norma prievarta diegiamas ateizmas, tradicinių papročių pakaitalai, varžomos tikinčiųjų pilietinės teisės (į mokslą, darbą), dvasininkų veikla. 1940–41 ir 1944–88 dechristianizacija buvo uoliai vykdoma SSRS okupuotoje Lietuvoje. Įvairaus pobūdžio ir masto dechristianizacija vyko Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Meksikoje ir kitose šalyse. 20 a. dechristianizacija palietė visas krikščioniškąsias konfesijas. Prie dechristianizacijos prisidėjo ir Rytų religijų populiarėjimas, Naujasis amžius (New Age) ir kiti parareliginiai judėjimai, moralinis reliatyvizmas. Nuo 20 amžiaus vidurio dechristianizaciją tiria religijos sociologija (dechristianizacijos terminą įtvirtino G. Le Brasas).
2452