defliãcija (lot. deflatio – nupūtimas), prekių ir paslaugų kainų bendro lygio sumažėjimas. Reiškiasi pinigų pabrangimu ir perkamosios galios, nacionalinės valiutos kurso užsienio valiutų atžvilgiu padidėjimu. Esant defliacijai vartotojai pigiau perka prekes, tačiau blogėja įmonių pelningumo rodikliai, lėčiau kuriamos naujos darbo vietos. Defliacija paprastai yra sulėtėjusio ekonomikos augimo, susijusio su mažėjančia prekių ir paslaugų paklausa, blogėjančiais įmonių finansiniais rodikliais, didele perprodukcija, mažėjančiomis žmonių pajamomis, požymis. Defliacija priešinga infliacijai.
LIETUVOJE 2002 metinę (apie 1 %) defliaciją lėmė stiprėjantis litas kitų valiutų (pirmiausia Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio) atžvilgiu, santykinai atpigusios importuojamos prekės, didelė konkurencija šalies mažmeninės prekybos sektoriuje, sezoniniai prekių išpardavimai, padidėjusi kai kurių prekių pasiūla (dalis gamintojų, patyrusių nuostolių dėl eksporto į Jungtines Amerikos Valstijas, grįžo į vidaus rinką). Maisto produktų kainos labiausiai mažėjo dėl sezoninių veiksnių ir pasaulinės maisto produktų kainų recesijos, ne maisto prekių – dėl stipraus lito ir mažmeninės prekybos įmonių konkurencijos.
2271