degeminãcija (de… + lot. geminatio – sudvejinimas), vieno iš dviejų gretimų vienodų ar labai panašių priebalsių išnykimas. Kai degiminacija vyksta prieš žodžio šaknį, išnyksta pirmasis galimas geminatos priebalsis – pùsseserė → pù[s']eserė, tarmių atdarýk → adarýk, ùžsienis → ù[š']sienis → [ùs'ien‘is]. Sudėtingesnė degiminacija būna šaknų ir priesagų sandūroje: junginyje įvyksta regresyvinė duslumo–skardumo bei progresyvinė tarimo vietos asimiliacija ir tik po to junginys patiria degiminaciją (nèš‑ + ‑si → *nešši → nèši, mž‑ + ‑slas → *mėšslas → *mėššlas → mšlas). Degiminacija lietuvių kalbai labai būdinga.
1824