degenerãcija (pranc. dégénération < lot. degenero – išsigimstu), patologinis procesas, kuris prasideda dėl sutrikusios medžiagų apykaitos veikiant infekciniams ar toksiniams veiksniams, jonizuojančiajai spinduliuotei, traumoms, trūkstant deguonies, sutrikus kraujotakai. Būdinga kokybiškai ir kiekybiškai pakitusių produktų atsiradimas ir kaupimasis ląstelėse bei audiniuose. Pokyčiai gali būti įgyti arba įgimti, grįžtami arba negrįžtami, gali sukelti funkcinių sutrikimų. Skiriama vakuolinė, acidofilinė, balioninė, granulinė vakuolinė ląstelės citoplazmos degeneracija, bazofilinė kardiomiocitų degeneracija, tarpsinapsinė periferinių motorinių neuronų degeneracija, odos koloidinė degeneracija. Neuropatologijoje pagal struktūras, kuriose nustatomi audinių pokyčiai, skiriama spinocerebrinė, cerebromakulinė, hepatocerebrinė degeneracija. Psichine degeneracija vadinami bendri paveldimi psichikos nukrypimai nuo normos.
2259