degimas

degmas, fizikocheminis vyksmas, per kurį išsiskiria šiluma ir šviesa (liepsna). Tarp degančiosios medžiagos ir aplinkos (oro) vyksta šilumos ir masės mainai. Nuo sprogimo ir detonacijos (labai greito egzoterminio virsmo sklidimas) skiriasi tuo, kad degimo greitis yra gerokai mažesnis, nesusidaro smūginės bangos. Degimas – tai medžiagos (iškastinio kuro ar jo produktų, metalų, vandenilio) ir deguonies ar kito oksidatoriaus, pvz., ozono, peroksidų, perchloratų, cheminė reakcija. Degimas yra savaime intensyvėjantis cheminis procesas, kurį spartina reaguojančioje sistemoje susikaupusi šiluma ir susidariusios aktyviosios dalelės (laisvieji atomai, radikalai). Jei degioji medžiaga ir oksidatorius yra dujos, degimas vadinamas homogeniniu (vienalyčiu), jei degioji medžiaga kieta ar skysta, o oksidatorius – dujos, degimas vadinamas heterogeniniu (nevienalyčiu). Sprogstamųjų medžiagų degimas vadinamas sprogimu. Medžiagos degumas apibūdinamas užsiliepsnojimo temperatūra – žemiausia temperatūra, kurioje nuo uždegimo šaltinio ta medžiaga užsiliepsnoja ir dega. Pagal degiosios medžiagos sudėtį susidaro įvairūs degimo produktai: organinės medžiagos sudega iki anglies dioksido CO₂ ir vandens H₂O, neorganinės – iki oksidų. Degant medžiagai susidariusi šiluma ir šviesa dėl šilumos perdavimo ir dalelių difuzijos sklinda aplinkoje. Degimas svarbus šiluminei energetikai, transportui, raketinei technikai, metalurgijai, metalotermijai, chemijos pramonei (suodžiams, acetilenui, etilenui gauti), eksploatuojant naftos telkinius; degimo tyrimai naudojami kuriant mokslinius apsaugos nuo gaisro ir sprogimo pagrindus.