dẽgligė, augalų liga. Ja serga pupelės ir kriaušės. Bakterijų sukelta degligė reiškiasi dėmėtumu, nekrotizuotu audinių sutrūkinėjimu, gležnų augalo organų vytimu. Ja serga pupelės ir kriaušės. Pupelių bakterinę degligę sukelia pupelinis ksantomonas (Xanthomonas phaseoli). Pažeidžia antžeminius organus. Kriaušių europinę degligę sukelia kriaušinis pseudomonas (Pseudomonas piri). Ant lapų atsiranda netaisyklingų rudų, greit didėjančių dėmių. Nudžiūvę lapai greit nukrinta. Ūgliai vysta, ruduoja ir užsiriečia. Žiedai paruduoja, pajuosta ir ilgai nekrinta. Šakų žievė trūkinėja, lupasi. Liga plinta Latvijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje. Grybinės grybšių (Deuteromycetes) poskyrio vabzdžiasporių (Entomosporium) ir svylagrybio (Gloeosporium) genčių grybų sukelta degligė reiškiasi dėmėtumu. Serga dobilai ir kriaušės. Dobilų lapų degligę sukelia dobilinis svylagrybis (Gloeosporium trifoliorum). Lietuvoje nelabai paplitusi. Kriaušių degligę sukelia grybas dėmėtasis vabzdžiasporis (Entomosporium maculatum). Serga poskiepiams auginami laukinių kriaušių sėjinukai. Ant jų lapų atsiranda smulkių raudonai rudų dėmelių, kurios plečiasi, susilieja, visas lapalakštis paruduoja. Ligoti lapai anksti nukrinta, sėjinukai nudžiūva. Lietuvoje kriaušių degligė kartais labai paplinta.
968