Degùčių mẽtraštis (Chronograf, sireč’ Letopisec Kurliandsko–Litovskij), 19 a. vidurio Lietuvos rusų sentikių istoriografijos paminklas. Literatūroje žinomas nuo 1933 (plito nuorašais); surastas 1973 Degučiuose (Zarasų rajono savivaldybė), saugomas Rusijos mokslų akademijos Rusų literatūros institute (Puškino namuose) Sankt Peterburge.
Aprašyti 1652–1851 sentikių gyvenimo įvykiai (kasmetiniai įrašai paraštėse skirstomi į Maskvos, Rusijos, Kuršo, Solovkų, Lietuvos ir kitas vadinamąsias istorijas). Metraštis sukompiliuotas iš 17–19 a. įvairių raštų ir pasakojimų. Vertingiausia dalis paties sudarytojo, Degučių sentikių vyresniojo Vasilijaus Zolotovo (1786–apie 1860) 1841–53 matytų ar iš liudytojų girdėtų įvykių aprašymai (Rusijos caro Aleksandro I trumpas sustojimas Degučiuose, valdžios pastangos palenkti sentikius į stačiatikybę, konkrečios žinios apie bendruomenės gyvenimą). Metraštis visais atžvilgiais orientuotas į Rusiją; atspindi Degučių ir apylinkių sentikių bendruomenės (vadinamųjų fedosejevininkų atšakos) uždarumą – nėra žinių apie krašto politinio, visuomeninio gyvenimo įvykius, apie sentikių kitataučius kaimynus.
P: G. Markelov Deguckij letopisec / Drevlechranilišče Puškinskogo Doma: Materialy i issledovanija Leningrad 1990.