deguõnies terãpija, oksigenoterãpija (oksi… + gr. genēs – pernešantis, sukeliantis + terapija), gydymas deguonimi. Deguonies terapija kompensuojamas deguonies trūkumas audiniuose. Dažniausiai deguonies terapija būna inhaliacinė – deguonis į ligonio organizmą patenka pro kvėpavimo takus. Deguonis iš specialaus aparato tiekiamas pro kvėpuojamąją kaukę, kuri dengia burną ir nosį, arba pro kateterius, įkištus į nosį arba gerklas. Ligonis kvėpuoja grynu deguonimi arba dujų mišiniu, kuriame deguonies būna 20–80 %. Įkvėpiamas dujų mišinys paprastai dar drėkinamas – leidžiamas per vandenį. Kartais ligonis (dažniausiai vaikas) laikomas specialioje patalpoje su deguonimi. Efektyvus deguonies terapijos būdas yra hiperbarinė oksigenacija. Neinhaliacinė deguonies terapija – deguonies leidžiama į virškinamąjį traktą, kūno ertmes, sąnarius, po oda, deguonimi įsotinamas kraujas (naudojant membraninį oksigenatorių), daromos deguonies vonios. Deguonies terapija gydoma hipoksija (deguonies trūkumas audiniuose) arba hipoksemija (deguonies trūkumas kraujuje); sutrikus plaučių, širdies veiklai, apsinuodijus, ištikus šokui; sergant anaerobine infekcija, sunkiomis kepenų, inkstų ligomis.
2977