demantų gavýba, kasybos pramonės šaka, kurios įmonės kasa deimantus.
Deimantai
Visi iškasami deimantai skirstomi į juvelyrinius ir techninius. Juvelyriniai deimantai – labai skaidrūs (bespalviai arba vienodo atspalvio), taisyklingos formos, be defektų; naudojami papuošalams gaminti. Techniniams priskiriami juvelyriniam apdorojimui netinkami deimantai (neskaidrūs, netinkamos spalvos, su defektais, per maži); iš jų gaminami ypatingu kietumu pasižymintys deimantiniai grąžtai (dantims gręžti, naftos gręžiniams), deimantiniai pjūklai (uolienoms ir kitoms kietoms medžiagoms pjauti), stiklo rėžtukai, kietumo testeriai, abrazyvinės medžiagos (iš smulkiagrūdžių ar miltelių pavidalo deimantų).
Deimantų gavyba pasaulyje
2000 deimantus kasė daugiau kaip 20 valstybių, daugiausia Australija, Botsvana, Rusija, Kongas ir Pietų Afrikos Respublika; iškastų deimantų vertė buvo daugiau kaip 7,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Deimantų daugiausia eksportavo Bostvana (27 % pasaulio deimantų eksporto), Rusija (23 %), Pietų Afrikos Respublika (11 %), Angola (8 %), Namibija (6 %), daugiausia importavo Jungtinės Amerikos Valstijos (48 % pasaulio deimantų importo), Japonija (14 %). 2001 pasaulyje iškastų deimantų vertė buvo 8,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, 2002 – 7,2 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Pasaulinės deimantų tarybos (World Diamond Council, įkurta 2000, būstinė Niujorke) duomenimis, pasaulio deimantų gavybos įmonėse 21 a. pradžioje dirbo apie 2 mln. žmonių. Didžiausios deimantų gavybos bendrovės: De Beers (Pietų Afrikos Respublika), Alrosa (Rusija), Argyle Diamonds (Australija). Deimantų gavyba pasaulyje 2001 parodyta 1 lentelėje.
deimantų kasykla Mir Mirnyj mieste (Jakutija, Rusija; veikė 1957–2001)
1
Istorija
Deimantai pradėti kasti prieš daugiau kaip 4000 metų Indijoje. Iki 18 a. dabartinės Indijos teritorija buvo svarbiausias deimantų gavybos regionas. 1725 deimantų gavyba pradėta Brazilijoje (Minas Geraiso valstijoje). 1829 deimantų atrasta Rusijoje (Urale).
19 a. 8 dešimtmetyje deimantų gavyba pradėta Afrikoje: 1871 dabartinėje Pietų Afrikos Respublikoje (Kaapo provincijoje, vadinamuosiuose Deimantų laukuose), vėliau dabartinėje Namibijoje, Angoloje, Konge, Centrinės Afrikos Respublikoje, Tanzanijoje, Ganoje, Siera Leonėje, Dramblio Kaulo Krante ir kitur. 1929 daugiausia deimantų išgavo (tūkst. karatų, 1 karatas = 0,2 gramo): dabartinė Pietų Afrikos Respublika (tuomet Pietų Afrikos Sąjunga; 3395), Kongas (1910), Gana (861), Namibija (597), Angola (312), Brazilija (144), Gajana (126), Tanzanija (23), Indija (1,6), 1937 – dabartinis Kongas (4925), Gana (1578), Pietų Afrikos Respublika (tuomet Pietų Afrikos Sąjunga; 1028), Siera Leonė (913), Angola (626), Namibija ir Brazilija (po 197), Gvinėja (56), Gajana (36), Venesuela (15), Centrinės Afrikos Respublika (6), Indija (1,2).
deimantų gavyba Pietų Afrikoje (medžio raižinys, 1893)
Po Antrojo pasaulinio karo deimantų gavyboje įvyko pokyčių: 1954–1955 atrasti deimantų telkiniai SSRS (Jakutijoje: pramoninė gavyba pradėta 1957; 1970–1980 SSRS išgaudavo apie 25–30 % pasaulio deimantų), 1977–1978 – Australijoje (Kimberley plynaukštėje, netoli Argyle’io ežero; čia yra apie 50 % išžvalgytų pasaulio techninių bei 5 % juvelyrinių deimantų atsargų), dideliais kiekiais deimantus ėmė kasti Botsvana, gavybą pradėjo Kinija, dėl karų ir politinio nestabilumo gavybą sumažino kai kurios Afrikos šalys (Kongas, Liberija, Siera Leonė).
Nuo 1990 kasmet pasaulyje išgaunama daugiau kaip 100 mln. karatų deimantų. 1996 išgauta apie 117 mln. karatų: 62 mln. karatų techninių (Australija – 23,1, Kongas – 15,0, Rusija – 9,3, Pietų Afrikos Respublika – 6,0) ir apie 55 mln. karatų juvelyrinių (Australija – 18,9, Botsvana – 11,0, Rusija – 9,3, Pietų Afrikos Respublika – 5,4, Angola – 3,6, Kongas – 3,0) deimantų. Juvelyrinių deimantų dalis didėja. Deimantų gavyba pasaulyje 1892–2001 parodyta 2 lentelėje.
2
2687
deimantai