deindustrializacija

deindustrializãcija (de… + industrializacija), žymus pramoninės gamybos bei technologijų dalies sumažėjimas pramoninės šalies ekonomikoje. Vykstant deindustrializacijai paslaugų sektoriaus plėtros tempai spartesni už pramoninės gamybos plėtros tempus, didėja paslaugų dalis šalies bendrajame vidaus produkte, paslaugų sektoriaus darbuotojų skaičius visų šalies dirbančiųjų struktūroje. Deindustrializacija ypač būdinga toms pramoninėms valstybėms, kuriose pirmiausia prasidėjo industrializacijos procesai (pavyzdžiui, Didžiajai Britanijai) arba kuriose dėl sparčios industrializacijos pasiektas aukštas nacionalinių pajamų lygis (pavyzdžiui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms). Deindustrializacija prasidėjo 1955 Didžiojoje Britanijoje, vėliau ir kitose pramoninėse valstybėse (Prancūzijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje). Ypač sparčiai ji vyko 20 a. 9 dešimtmečio pradžioje: pramonės dalis Didžiosios Britanijos bendrajame vidaus produkte 1960 sudarė 43 %, 1984 – 32 %, Jungtinių Amerikos Valstijų – atitinkamai 38 % ir 32 %, Japonijos – 45 % ir 42 %, Vokietijos – 53 % ir 46 %, paslaugų dalis Didžiosios Britanijos bendrajame vidaus produkte 1960 sudarė 54 %, 1984 – 66 %, Jungtinių Amerikos Valstijų – 58 % ir 66 %, Japonijos – 42 % ir 54 %, Vokietijos – 41 % ir 52 %.