desus (gr. deēsis – meldimas), tapybos (dažniausiai ikonų) siužetas. Jėzus Kristus vaizduojamas soste laiminantis, laikantis Evangeliją, kartais vyskupo drabužiais. Jam iš dešinės – Švč. Mergelė Marija, iš kairės – Jonas Krikštytojas (Rytų ikonografijoje) arba apaštalas Jonas (Vakarų ikonografijoje), maldaujantys užtarimo mirusiųjų sieloms; kartais jie vaizduojami laikantys pergamentus, kartais su sparnais. Deisus buvo paplitęs Bizantijos dailėje (ypač 10 a.) ir vidurinių amžių pabaigoje Vakarų Europoje (paveiksluose, vaizduojančiuose visuotinį teismą). Stačiatikių Bažnyčioje buvo ypač populiarus 17 a. (vaizduotas virš įėjimo į bažnyčias, virš rūmų vartų, ant liturginių drabužių ir kitur). Ikona, kurioje vaizduojamas deisus, yra ikonostaso antroje eilėje.
deisus (ikonostaso fragmentas, 14 a. antra pusė, Panagia Theoskepasti cerkvė, Kalopanagiotis, Kipras)
1494