dekadentizmas

dekadentzmas (pranc. décadentisme < décadence – smukimas), 19 amžiaus pabaigos Vakarų Europos kultūros tendencija ir pasaulėjauta, kuriai būdinga dekadanso apraiškos. Filosofijoje dekadentizmo idėjos atsirado kaip pasipriešinimas natūralizmui, pozityvizmui ir intelektualizmui (ryšku F. Nietzsche’s, H. Bergsono, A. Schopenhauerio veikaluose). Literatūroje dekadentizmo idėjas išpopuliarino poetai Ch. Baudelaire’as, S. Mallarmé, A. Rimbaud, P. Verlaine’as, kuris vadovavo žurnalui Décadent (1886–89). Dekadentai tradicinių dvasinių vertybių kaitą, visuomenės santykių irimą suvokė kaip Europos kultūros žlugimą. Dekadentiniam menui būdinga nusivylimas, mirties poetizavimas, misticizmas, erotika. Dekadentai skelbė elitinę meno paskirtį, kėlė grynojo meno idėją, aukštino kūrėjo asmenybę, smerkė kultūrinį neišprusimą. Jų pasaulėjauta turėjo įtakos simbolizmo, art nouveau ir ekspresionizmo kryptims mene. Dekadentizmo terminu kartais apibūdinamas bet koks menas, kai nepaisoma tradicinių estetinių ir dorinių normų arba totalitarinių dogmų.

384