dekoratỹvinė sodininkỹstė, augalininkystės šaka, laukinių ir kultūrinių augalų auginimas aplinkai puošti. Apima žolių, medžių ir krūmų, išsiskiriančių formos, spalvų, žiedų, lapų, vaisių gražumu, dauginimą, auginimą, naujų veislių bei formų sukūrimą ir komponavimą. Duomenų apie dekoratyvinę sodininkystę randama penkto tūkstantmečio prieš Kristų rašytiniuose šaltiniuose. Dekoratyviniai augalai buvo auginami senovės Egipte (Kleopatros sodai), Babilonijoje (Semiramidės sodai), Graikijoje, Indijoje, Kinijoje. Įvairių šalių dekoratyviniai sodai skyrėsi savo stiliumi, augalų įvairove ir jų kompozicija.
A. Čiapo sodas (Naujoji Akmenė)
Lietuvoje
Į Lietuvą dekoratyvinių augalų iš kitų kraštų (dažniausiai Vakarų Europos) atsiveždavo didikai, juos prižiūrėjo iš svetur atkviesti sodininkai. Dekoratyvinei sodininkystei plisti padėjo botanikos sodai (Gardino, įkurtas 1775, ir Vilniaus universiteto botanikos sodas, įkurtas 1781); didelę reikšmę turėjo botanikos, architektūros mokslų plėtotė. Dekoratyvine sodininkyste rūpinasi želdinimo įmonės, dekoratyvinių augalų medelynai, botanikos sodai.
2552