dekoratỹviniai augala, laukiniai ir kultūriniai augalai, auginami patalpoms ir aplinkai puošti arba urbanizuotų teritorijų kraštovaizdžiui formuoti. Augalus dekoratyviniais tikslais, manoma, buvo pradėta auginti senovės Egipte, maždaug 2000 pr. Kr.; dekoratyvinių augalų piešinių randama ant maždaug 1500 pr. Kr. palaidotų faraonų kapaviečių sienų. Vėliau gyvus ir skintus augalus gyvenamajai aplinkai puošti ir apeigoms imta naudoti Viduržemio jūros regione.
dekoratyvinių augalų gėlynas
Daugumą dekoratyvinių augalų sudaro įvairios jų veislės, sukurtos siekiant pagerinti žiedų, lapų, stiebų, vaisių, šakų ar lajos dekoratyviąsias savybes, sustiprinti žiedų kvapą, pakeisti žydėjimo ar derėjimo laiką, stiebo aukštį ar augimo pobūdį. Dekoratyviniai augalai pagal dekoratyviąsias savybes, auginimo vietą, gyvenimo trukmę, šaknyno pobūdį, šviesos poreikį ir kitas savybes skirstomi į daug tarpusavyje griežtų ribų neturinčių grupių. Pagal auginimo vietą dekoratyviniai augalai skiriami į kambarinius ir lauko dekoratyvinius augalus. Kai kurie kambariniai dekoratyviniai augalai kartais auginami gėlynuose arba į juos tik pasodinami vasarai, o rudenį vėl pernešami į patalpas, pvz., kuokštinis chlorofitas (Chlorophytum comosum), darželinė pelargonija (Pelargonium × hybridum).
Pagal augimo pobūdį skirstomi į medžius, krūmus, lianas, puskrūmius ir žolinius augalus. Išvesta daug dekoratyvinių medžių veislių, kurios auga kaip žemi medeliai arba krūmai, pvz., paprastosios eglės (Picea abies) veislės.
Pagal auginimo trukmę dekoratyviniai augalai skirstomi į vienmečius, dvimečius ir daugiamečius. Kai kurie daugiamečiai augalai lauko gėlynuose auginami kaip vienmečiai, nes jauni jie būna puošniausi, pvz., pilkšvalapė žilūnė (Jacobaea maritima). Didžiausią dekoratyvinių augalų dalį sudaro augalai, auginami dėl išraiškingų žiedų arba žiedynų, pvz., didžiagraižis jurginas (Dahlia pinnata), darželinė našlaitė (Viola × wittrockiana), darželinė tulpė (Tulipa gesneriana). Gana daug augalų auginami dėl išskirtinės formos, spalvos ar tekstūros lapų arba visos augalo lapijos, pvz., šluotelinė irezinė (Iresine diffusa), krūminė perilė (Perilla frutescens), storalapė bergenija (Bergenia crassifolia). Daug dekoratyvinių augalų vertinami dėl kelių dekoratyviųjų savybių. Lianos ir vijokliniai žoliniai augalai dažniausiai naudojami vertikaliajam želdinimui: tvoroms, sienoms, aukštų medžių kamienams papuošti.
tulpių gėlynas
Lietuvoje dekoratyvinių augalų auginimo pradžia siejama su vienuolynų steigimusi 14 amžiuje. Daugiau dekoratyvinių augalų, daugiausia dvaruose ir vienuolynuose, pradėta auginti 16 a., kaimų ir miestų sodybas jais imta puošti maždaug nuo 18 a. pradžios.
21 a. pradžioje auginama daugiau kaip 5000 rūšių ir keliskart daugiau veislių dekoratyvinių augalų. Dauguma jų buvo įvairiais laikotarpiais introdukuoti iš kitų kraštų, tik nedidelė dalis dekoratyvinių augalų Lietuvoje yra savaiminiai, pvz., paprastoji pakalnutė (Convallaria majalis), šilinė perkūnropė (Jovibarba globifera), šliaužiančioji vaisgina (Ajuga reptans), miškinė lelija (Lilium martagon). Dekoratyvinių augalų įvairovė nuolat kinta. Kai kurie dekoratyviniai augalai, anksčiau labai dažnai auginti gėlynuose, dabar yra reti, pvz., žalioji rūta (Ruta graveolens), paprastasis diemedis (Artemisia abrotanum), kvapioji razeta (Reseda odorata). 21 a. pradžioje labai populiarūs ir dažnai auginami individualiuose ir visuomeniniuose gėlynuose miglinių šeimos dekoratyviniai augalai, pvz., kininis miskantas (Miscanthus sinensis), rykštinė sora (Panicum virgatum), smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis × acutiflora).
autentiškas dekoratyvinių augalų gėlynas Aukštaitijoje
dekoratyvinių augalų gėlynas
849