dekrètiniai piniga, grynieji pinigai (dažniausiai popieriniai), kuriems valstybė atitinkamu įstatymu suteikia mokamosios priemonės galią.
Ypatybės
Visuotinai pripažįstama, kad dekretiniai pinigai turi perkamąją galią, kurią valstybė palaiko reguliuodama apyvartoje esančių pinigų kiekį. Dekretiniai pinigai nepadengti tauriaisiais metalais (auksu, sidabru) ir nekeičiami į juos. Dekretinių pinigų nominalioji vertė gerokai didesnė už jų emisijos išlaidas. 21 amžiaus pradžioje nacionalinės valiutos paprastai yra dekretiniai pinigai.
Istorija
Pirmaisiais dekretiniais gali būti laikomi Kinijos popieriniai pinigai, išleisti Tangų dinastijos laikais (618–907) ir naudoti ypatingais atvejais. Iki 20 amžiaus 4 dešimtmečio daugelyje valstybių grynieji pinigai buvo keičiami į auksą, Jungtinių Amerikos Valstijų doleris – iki 1971. Po Antrojo pasaulinio karo buvo nustatyta Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio vertė auksu (1/35 Trojos uncijos už vieną dolerį), nacionalinės valiutos susietos su Jungtinių Amerikos Valstijų doleriu fiksuotu kursu (Bretton Woodso susitarimas). 7–8 dešimtmečiais užsienyje susikaupus dideliems Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių kiekiams, Jungtinės Amerikos Valstijos nebegalėjo garantuoti, kad doleriai bus keičiami į auksą. Doleris buvo atsietas nuo aukso, auksą pradėta parduoti rinkos kainomis, nutrūko popierinių pinigų tiesioginis ryšys su auksu (Jamaikos valiutinis susitarimas).
Dekretiniai pinigai Lietuvoje
Lietuvoje 1922 10 02 įvestas litas buvo padengtas auksu (ne mažiau kaip 1/3 apyvartoje esančių banknotų) bei kitomis lengvai realizuojamomis vertybėmis (tvirta valiuta, už kurią bet kada buvo galima pirkti aukso, vekseliais, kuriuos Lietuvos bankas gaudavo skolindamas pinigus) ir keičiamas į auksą (vienas litas prilygintas 0,150462 gramo gryno aukso). SSRS okupavus Lietuvą, 1940 11 25 įvesti dekretiniai pinigai – SSRS rublis. 1941 03 25 lito apyvarta uždrausta. 1993 06 25 litas vėl buvo išleistas į apyvartą. 2015 01 01 pakeistas euru.
865
pinigai