delegatūra

delegatūrà, Pópiežiaus msijos tautnė delegatūrà, įstaiga, po II pasaulinio karo popiežiaus paskirta rūpintis karo pabėgėlių religiniu gyvenimu Vokietijoje ir Austrijoje. Delegatūros buvo paskirtos visoms tautinėms katalikų grupėms šiose šalyse.

Lietuvių tautinė delegatūra

Lietuvių tautinė delegatūra veikė 1945–49; būstinė Wiesbadene, vėliau Kirchheim unter Tecke (prie Stuttgarto). Vadovavo tautinis delegatas (turėjo vyskupo ordinaro įgaliojimus) F. Kapočius. Jis skyrė kapelionus (klebonų teisėmis), vadovavo pastoracijai (išleido pastoracinių laiškų, instrukcijų), koordinavo misijas, rekolekcijas, šalpą, religinį auklėjimą, religinę spaudą, rengė suvažiavimus, konferencijas. Delegatūros kancleris buvo J. Aviža, religinių auklėjimu rūpinosi J. Gutauskas, pastoracija ir religine spauda – S. Yla, nuo 1948 – J. Vaišnora, teisės patarėju dirbo A. Šidlauskas, ekonominius reikalus tvarkė S. Morkūnas. Lietuviai katalikai buvo suskirstyti į 10 dekanatų, šie – į parapijas (Vokietijoje buvo 191, Austrijoje – 7 parapijos); religines apeigas atlikdavo vokiečių katalikų bažnyčiose, kai kurios lietuvių parapijos turėjo koplyčias, veikė bažnytiniai chorai. Buvo registruojami krikšto, sutvirtinimo, santuokos, mirties liudijimo aktai. Delegatūros rūpesčiu buvo atgaivinta brolijų (Gyvojo rožinio, Maldos apaštalavimo), Skautų sąjungos, Ateitininkų federacijos, Caritas ir kitų organizacijų veikla.

L: F. Kapočius Lietuvių tremtinių bažnytinis-religinis gyvenimas V. Vokietijoje ir Austrijoje 1950.

995