Delft (Dèlftas), miestas Nyderlandų vakaruose, tarp Hagos ir Rotterdamo.
103 600 gyventojų (2020); priklauso Randstado konurbacijai. Delftas įsikūręs prie Schie upės (vaga reguliuota). Metalo apdirbimas, mašinų gamyba, elektrotechnikos, chemijos, farmacijos, tekstilės, maisto (vaisių perdirbimo, tabako) pramonė. Iš kaolino (kasamas netoli Delfto) gaminamas Delfto fajansas. Technologijos universitetas (1842–64 Karališkoji inžinierių akademija, 1864–1905 Politechnikos mokykla, 1905–86 aukštoji technikos mokykla) su branduolinių tyrimų centru. Hidraulikos institutas. Muziejai.
Architektūra
Senoji bažnyčia Delfte (13 a. antra pusė–15 a. pradžia)
Išliko vidurinių amžių stačiakampis gatvių tinklas, kanalų sistema. 17 a. miesto centrinė dalis perplanuota pagal architekto H. de Keyserio projektą. Išliko gotikinė Senoji (13 a. antra pusė–15 a. pradžia) ir Naujoji (14 a. antra pusė–15 a., atstatyta po 1536 gaisro, restauruota 1923–37; joje Vilhelmo II Oraniečio antkapinis paminklas, 1623, architektai H. de Keyseris, P. de Keyseris) bažnyčios, renesansinė rotušė (1620, architektas H. de Keyseris) su gotikiniu befrua, arsenalas (17 a. pradžia), 15–17 a. gyvenamieji namai. 20 a. pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų, visuomeninių pastatų, tarp jų – aukštosios technikos mokyklos auditorijų korpusas (dabar universitetas; 1966 ir 1970, architektai J. H. van den Broekas, J. B. Bakema).
Istorija
Įkurtas 1075. 1246 gavo miesto teises. 13–14 a., padidėjus alaus ir gelumbės gamybai, suklestėjo. 1536 Delftas nuniokotas gaisro. Nuo 16 a. pabaigos (ypač 1685–1725) garsėjo fajanso dirbiniais, imituojančiais kinų ir japonų porceliano gaminius. 17 a. tapo žymiu olandų tapybos centru; mieste kūrė J. Vermeeris, E. de Witte ir kiti dailininkai. Delfte gimė teisininkas ir filosofas H. Grotius, gamtininkas A. van Leeuwenhoekas.
2271