Delfų metodas

Dèlfų metòdas, Dèlfų tèchnika, ekspertinio vertinimo būdas. Pagal Delfų metodą atliekama daugkartinė tų pačių ekspertų (tam tikros srities specialistų) apklausa. Ekspertai atsako į tuos pačius klausimus (pildo anketą), savo vertinimus pateikia pagal iš anksto parengtą skalę (balai atitinka tam tikrą sprendžiamos problemos aspektą, kokybę, ypatybę, sampratą ir kita). Apklausos rezultatai įvertinami statistiškai (skaičiuojami įvairūs dydžiai, pvz., mediana, kvartiliai). Ekspertai informuojami apie apklausos rezultatus ir prašomi pagrįsti savo nuomonę, jeigu ji labai skiriasi nuo grupės daugumos nuomonės. Ekspertai supažindinami su visais vertinimais ir jų motyvacija (griežtai laikantis anonimiškumo); tai leidžia apklausos dalyviams atkreipti dėmesį į aplinkybes, kurių jie nepastebėjo arba nelaikė svarbiomis. Ekspertizė kartojama keliais apklausos turais. Ekspertai gali keisti savo nuomonę. Grupinis atsakymas (apibendrinta ekspertų nuomonė) gaunamas po 4–6 iteracijų (operacijos pakartotinio panaudojimo rezultatų). Delfų metodo trūkumai: nevyksta ginčų, jei nuomonės skirtingos (ekspertai apklausiami per tarpininką, kompiuteriu), nėra asmeninių kontaktų skatinamo vadinamojo idėjų generavimo, reikia didelių darbo laiko sąnaudų. Delfų metodas gana plačiai taikomas rengiant įvairias prognozes, formuluojant tikslus, vertinant įvairių rodiklių reikšmingumą, pagrindžiant praktines rekomendacijas ir kita. Delfų metodas sukurtas 20 a. 6 dešimtmetyje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pavadintas senovės Graikijos Delfų miesto vardu.