deliktinė atsakomybė
delktinė atsakomýbė, civilinės atsakomybės rūšis – prievolė atlyginti žalą, padarytą neteisėtais veiksmais kito asmens sveikatai, turtui, teisėms.
Žalą atlyginti pravalantys asmenys
Teisę reikalauti žalos atlyginimo turi kreditorius, nukentėjęs ar kitas asmuo, kuriam įstatymas numato tokią teisę (gali būti išlaikytinis, įpėdinis ir kitas). Skolininkas yra asmuo, kuris turi prievolę atlyginti žalą. Dažniausiai skolininkas yra žalą padaręs asmuo. Įstatymas gali numatyti, kad žalą privalo atlyginti kitas asmuo, pvz., samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, kurią padarė jo darbuotojas, vykdydamas savo pareigas. Tėvai ar globėjai turi atlyginti žalą, padarytą nepilnamečių vaikų iki 14 metų. Teisė reikalauti žalos atlyginimo ir pareiga atlyginti žalą gali pereiti kitiems asmenims dėl įstatymo, paveldėjimo, subrogacijos, regreso ir kitais pagrindais. Kai žala padaryta bendrai kelių asmenų, atsiranda solidarioji atsakomybė.
Deliktinės atsakomybės atsiradimas
Pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti yra žala, neteisėti veiksmai, neteisėtų veiksmų ir kaltės priežastinis ryšys. Žala padaroma sunaikinant ar sugadinant svetimą turtą, suluošinant fizinį asmenį, susargdinant ar atimant jam gyvybę, apribojant asmens laisvę, pažeidžiant žmogaus darbo, pilietines ir kitas teises, pažeminant garbę ir orumą, pažeidžiant privatumą ar kitais atvejais. Įstatymų nustatytais atvejais turi būti atlyginama ir teismo įvertinta pinigais neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, pažeminimas, reputacijos sumenkinimas, sumažėjusios bendravimo galimybės ir kita).
Neteisėti veiksmai suprantami kaip teisinės pareigos nevykdymas (pasireiškia veikimu ar neveikimu). Kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui. Žalos padarymas nesant teisėto pagrindo gali būti pripažintas neteisėtais veiksmais. Jeigu įstatymai suteikia asmeniui teisę tam tikromis sąlygomis atlikti žalingus veiksmus (pvz., apriboti asmens laisvę, taikyti fizinę jėgą, normuotai išleisti teršalus), tai neteisėti veiksmai pasireiškia kaip tų sąlygų nepaisymas. Neteisėti veiksmai turi būti pakankama tiesioginė ar netiesioginė žalos priežastis. Asmuo laikomas kaltu, jeigu tam tikroje situacijoje neparodo reikiamo rūpestingumo, atidumo ar atsargumo, kad neatsirastų žala. Su žala susijęs asmuo turi įrodyti, kad jis padarė viską, ko protingai gali būti reikalaujama.
Deliktinė atsakomybė galima be kaltės. Tai statinio, gyvūnų savininko ar valdytojo, didesnio pavojaus šaltinio valdytojo (veika susijusi su transporto priemonių, mechanizmų, įrenginių eksploatavimu, statybos veikla ir kita), valstybės atsakomybė už valdžios aktais, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų, teismo ir teisėjo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, gamintojo atsakomybė už žalą, padarytą nekokybiška produkcija ar paslaugomis. Deliktinę atsakomybę pašalina nenugalima jėga (force majeure), valstybės, trečiųjų asmenų veiksmai, būtinoji gintis, būtinasis reikalingumas, savigyna ir kita.
2319