Delio architektūra
Indijos karo memorialinė arka Naujajame Delyje (1931, architektas E. L. Lutyensas)
Dèlio architektūrà
Iki 20 amžiaus
Safdardžango mauzoliejus Delyje (1754)
Senoji Delio dalis (Šahdžahanabadas) tankiai užstatyta gyvenamaisiais, amatininkų namais. Išliko dalis miesto sienos su vartais, Kuvat al Islamo mečetės kompleksas (iš dalies sugriautas) – pasaulio paveldo vertybė (nuo 1993): 72,5 m aukščio Kutbo minaretas (1198–1215), Alai Darwazo vartai (1311), mauzoliejus (1235), nerūdijančios geležies kolona (apie 400). Viena didžiausių mečečių Indijoje – Džami Masdžid (1656). Fortai, tarp jų – Raudonasis fortas (Lal Kila; 1648, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2007) su rūmais ir balto marmuro Perline mečete (apie 1660). Humajuno (1570, pasaulio paveldo vertybė, nuo 1993), Safdardžango (1754) mauzoliejus. Senojo Delio pakraštyje – Firuzabado miesto (1388) ir Purana Kilos rūmų ansamblio (pradėta statyti 1540) griuvėsiai. Apie 20 km į pietus nuo Senojo Delio – tvirtovės tipo miestų Sirio (pradėtas statyti 1303), Džahanpanaho (14 a.), Tughlakabado (1325) ir Lal Koto (12 a. pabaiga) griuvėsiai.
20 amžius
1912–31 pagal architektų E. L. Lutyenso, H. Bakerio planą suprojektuotas Naujasis Delis. Čia pastatyti Vicekaraliaus rūmai (1912–31, architektas E. L. Lutyensas, dabar Indijos prezidento rūmai), Sekretoriato pastatas (architektas H. Bakeris), Parlamento rūmai (architektai E. L. Lutyensas, H. Bakeris, abu 1912–27). 20 a. antros pusės kiti raiškesni pastatai: Šv. Stepono koledžo pastatas (1941, architektas W. S. Georgeʼas), Aukščiausiojo teismo rūmai (1958, architektas G. B. Deolalikaras, 1979 išplėsti), Indijos technologijos instituto pastatai (1961–84, architektas Dž. K. Čaudhuri), Indijos tarptautinis centras (1962), kultūros kompleksas Menų santaka (1963, abiejų architektas J. A. Steinas), Dž. Nehru universiteto pastatai (architektūrinė bendrovė CP Kukreja Architects), Šri Ramo menų ir kultūros centras (architektas Š. Prasadas, inžinierius R. Mahendra, visi 1969), parodų komplekso Tautų salė (1972, architektas R. Revalis, nugriauta 2017), aukštybinis pastatas Palika Kendra (architektas K. Singhas), Belgijos ambasada (architektas S. Gudžralas, abu 1984), Lotoso šventykla (1986, architektas F. Sahba, inžinerinė bendrovė Flint & Neill).
Lotoso šventykla Delyje (1986, architektas F. Sahba, inžinerinė bendrovė Flint & Neill)
21 amžius
21 a. pradžioje suprojektuota administracinių ir biurų (Signature Towers 2000, architektūrinė bendrovė CP Kukreja Architects, miesto savivaldybės pastatas, 2010, architektas Š. Malpani, The Digit 2014), visuomeninių (Pietų Azijos žmogaus teisių dokumentacijos centras, 2005, abiejų architektūrinė bendrovė Anagram Architects, Britų mokykla, 2016, architektūrinė bendrovė Morphogenesis) pastatų.
2271
-Delis