Dèlio sultonãtas, 1206–1526 valstybė Šiaurės Indijoje.
Įkurtas Guridų valstybės karvedžiui Kutbudinui Ajbakui pasiskelbus Šiaurės Indijos sultonu (valdė 1206–10). Sultonas Iltutmišas (1211–36) sostine paskelbė Delį (valstybė pavadinta Delio sultonatu), pradėjo užkariauti politiškai susiskaldžiusią Šiaurės Indiją: užvaldė dalį Guridų valdų, kariavo su Radžputų kunigaikštystėmis. Labiausiai išsiplėtęs Delio sultonatas buvo valdant Hildžiams: Aladinas Hildžis pajungė beveik visą Dekaną, Gudžaratą, Radžastaną; Pietų Indijos valstybės tapo sultonato vasalėmis.
Valdant musulmonų dinastijoms (13 a. Guliamams, 13–14 a. Hildžiams, 14 a.–15 a. pradžioje Tuglukams, 15 a. Sajidams, 15 a.–16 a. pradžioje Lodžiams) plito islamas; visa žemė paskelbta sultono nuosavybe – ją musulmonų diduomenė gaudavo valdyti iktos teisėmis. Užkariautojai pajungė indų diduomenę; nemusulmonai mokėjo džizyjos mokestį.
Dėl maištų nusilpęs ir per Timūro žygį (1398–99) nusiaubtas Delio sultonatas suiro. 15 a. sultonato valdžioje liko tik Delio sritis ir Pandžabas. 1526 Panipato mūšyje nugalėjęs sultoną Ibrahimą Lodį Delio sultonatą užgrobė Kabulo valdovas Babūras.