de Vigan Delphine (Delfin de Vigán), slapyvardis Lou Delvig 1966 03 01Boulogne-Billancourt, prancūzų rašytoja, režisierė.
Literatūrinę karjerą pradėjo slapyvardžiu pasirašytu romanu Dienos be alkio (Jours sans faim 2001), jame remdamasi asmeniniais išgyvenimais pasakoja apie jaunos moters kovą su anoreksija. Kūriniuose autorė stengiasi atskleisti vadinamąją slaptąją gyvenimo pusę, apie kurią vengiama kalbėti viešai: anoreksiją, depresiją, asmenybės sutrikimus, benamių gyvenimą (No ir aš / No et moi 2007, lietuvių kalba 2011, filmas 2010, režisierė Zabou Breitman), neigiamą socialinių tinklų ir realybės šou poveikį žmogui (Vaikai karaliai / Les enfants sont rois 2021), mobingą verslo pasaulyje (Požeminės valandos / Les Heures souterraines 2009). Rašytoją domina realybės ir asmeninių įsivaizdavimų ribos – tarp to, kas matoma, ir to, kas slepiama ar slopinama, trauminės individų patirtys, kai po sukrėtimų prarandama savikontrolė, atsiduriama ties normalumo ir nenormalumo riba.
Delphine de Vigan
Kūryboje gausu ir žanrinių dviprasmybių: dažnai remdamasi asmenine patirtimi autobiografinį diskursą ji sumaniai perpina fikciniais elementais, tikrų ir išgalvotų faktų ribos neryškios. Garsiausiame romane Pagal tikrą istoriją (Dʼaprès une histoire vraie 2015, filmas 2017, režisierius R. Polanskis) psichologiškai manipuliuojama tapatybėmis; personažas L, anonimiškai rašantis tekstus kitiems, nori pasisavinti rašytojos Delphine tapatybę ją nužudydamas, bet skaitytojui susidaro įspūdis, kad L gali būti ir nemateriali konstrukcija, pačios rašytojos vaizduotės vaisius. Romane Vaikai karaliai analizuojama socialinių tinklų problematika, vaikų išnaudojimas, kai tėvai kurdami vaizdo įrašus apie savo vaikus paverčia juos interneto žvaigždėmis ir iš to gauna materialinę naudą. Autorė kritikuoja šį gerais norais pagrįstą nematomą tėvų smurtą prieš vaikus, narcizišką šiuolaikinio žmogaus norą visą laiką būti dėmesio centre, kurti dirbtinai tobulą gyvenimą mėgdžiojant pramogų verslo atstovus; romano veiksmas apima 2000–30 metus, jame keliamas klausimas ir apie tai, kokia bus šių vaikų ateitis, analizuojama motinystės, šeimyninio gyvenimo, vienatvės ir nuobodulio problemos žmogaus priklausomybės socialiniams tinklams kontekste. Romanuose Lojalumas (Les Loyautés 2018), Dėkingumas (Les Gratitudes) pabrėžiami nematomi kasdieniai žmonių ryšiai, empatija ir dėkingumas tiems, kurie iš tikrųjų svarbūs gyvenime, žmogaus trapumas, nuolat jaučiamas bendrumo ir šilumos poreikis. D. de Vigan knygos išsiskiria teminiu aktualumu, literatūrine išmone, įtaigiu pasakojimo tonu.
Kūriniai išversti į 22 pasaulio kalbas. 2014 debiutavo ir kaip režisierė kino filmu Tikrai taip (A coup sûr).
1
3263