dèltinės núosėdos, upių nešmenų nuosėdos jūrose ir ežeruose ties upių žiotimis. Deltinės nuosėdos nusėda staigiai sumažėjus vandens greičiui, dėl suspensijų ir koloidinių tirpalų koaguliacijos (vyksta maišantis skirtingos mineralizacijos ir temperatūros vandeniui). Deltinės nuosėdos – smėlio, aleurito, molio, rečiau žvirgždo ir gargždo mišinys su organinių medžiagų ir organinių liekanų priemaiša. Sluoksniuotumas įkypas, vietomis horizontalus, su durpių, sapropelio, karbonatinių ir kitų nuosėdų tarpsluoksniais. Kaupimuisi palankiomis sąlygomis (ties upės žiotimis nėra didelių bangų ir srovių, lėtai grimzta priekrantė) gali susidaryti kelių kilometrų storio deltinės nuosėdos. Κartu su jūrų seklumų, lagūnų nuosėdomis sudaro deltą.
838