dèmas (gr. dēmos), senovės Atikos teritorinis vienetas. Valdomas demarcho (seniūno), kurį išrinkdavo demotai (piliečiai). Demotais tapdavo visi deme gyvenantys laisvieji vyrai (sulaukę 18 metų), įrašyti į demotų sąrašus. Demo susirinkimuose buvo sprendžiami semo politiniai ir ūkio klausimai, sudaromi nuosavybės sąrašai mokesčiams nustatyti, burtais renkami atstovai į Atėnų bulę.
Demas atsirado po Kleistenio reformų: 508–507 pr. Kr. buvo 100 demų, 5 a. – apie 150, 3 a. – daugiau kaip 170.