demaskãvimas (pranc. démasquer – atskleisti), antisovietinės veiklos ir nuotaikų, dažnai tariamų, atskleidimas ir paviešinimas buvusioje Sovietų Sąjungoje, kitose sovietinio bloko šalyse ar tarptautinio komunistinio judėjimo organizacijose. Ypač paplitęs buvo vadinamojo ideologinio priešo demaskavimas per stalinizmo masines represijas – tariamais priešų veiksmais siekta pateisinti ūkio nesėkmes, nerealių planų žlugimą.
Dažniausiai būdavo demaskuojama klastojant faktus. Demaskuojami piliečiai buvo verčiami prisipažinti nusikaltę nebūtais dalykais, viešai atgailauti, apšaukiami liaudies priešais, represuojami, J. Stalino laikais (retkarčiais ir vėliau) įkalinami, ištremiami ar baudžiami mirties bausme. Vadinamojo politinio budrumo stiprinimą, liaudies priešų demaskavimą organizavo saugumo, partijos ir komjaunimo darbuotojai. Sekimo, įskundinėjimo ir nuolatinės baimės atmosferoje buvo lengviau formuoti visapusiškai paklusnų žmogų (homo sovieticus).
Sovietinės okupacijos metais, ypač 1944–53, demaskavimas diegtas bei taikytas ir Lietuvoje.