demogrãfija (gr. dēmos – gyventojai + graphō – rašau), mokslas, tiriantis gyventojų skaičių, sudėtį, teritorinį pasiskirstymą, jų pokyčius, pokyčių priežastis bei padarinius, analizuojantis demografinius procesus (gimstamumą, mirtingumą, migraciją) ir jų sąveiką su ekonominiais, socialiniais, politiniais, ekologiniais ir kitais veiksniais. Demografija susijusi su kitais mokslais: sociologija, ekonomika, geografija, istorija, kultūrine antropologija, epidemiologija, ekologija, genetika, fizine antropologija. Faktinius duomenis demografijos tyrimams teikia demografinė statistika (tiksliausius ir išsamiausius – gyventojų surašymai). Demografijos tyrimai atliekami remiantis matematikos, statistikos, sociologijos mokslų metodais.
Demografijos pradininkas – anglų ekonomistas J. Grauntas (17 a.), kuris apibrėžė demografijos objektą, tikslus ir metodą. Demografijos terminą 1855 pirmasis pavartojo prancūzų ekonomistas A. Guillard’as. 20 a. pradžioje susiformavo 2 požiūriai į demografiją – kaip į demografinę analizę ir kaip gyventojų tyrimus. Demografinė analizė – mokslas, tiriantis gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, vedybinį statusą ir kita, šių charakteristikų kitimą, kurį lemia gimstamumo, mirtingumo ir migracijos procesai. Šis požiūris paplitęs Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Gyventojų tyrimai apima demografinius procesus (gimstamumą, mirtingumą ir migraciją), demografinę elgseną bei jų sąsają su socialinėmis, ekonominėmis, politinėmis ir kitomis sąlygomis. 3–4 dešimtmetyje demografija susiformavo kaip savarankiška mokslo šaka: sukurti specifiniai demografinės analizės metodai bei terminai, įsteigti demografinių tyrimų centrai.
LIETUVOJE nuodugnesni demografiniai tyrimai, pirmiausia demografinės statistikos, pradėti 20 a. pirmoje pusėje (A. Rimka, K. Oželis, S. Kakliauskas). Tokio pobūdžio tyrimai buvo atliekami iki 20 a. 8 dešimtmečio. Nuo 9 dešimtmečio tiriama demografinių procesų ir sąlygų priežastiniai ryšiai, demografinės nuostatos bei elgsena, atliekami tyrimai gyventojų politikos srityje. Svarbiausi demografiniai tyrimai 1984–92 buvo atliekami Ekonomikos instituto, 1992–95 Lietuvos filosofijos, sociologijos ir teisės instituto, 1995–2002 Filosofijos ir sociologijos instituto, 2002–10 – Socialinių tyrimų instituto Demografijos skyriuose, nuo 2010 Lietuvos socialinių tyrimų centre.
317
400