demogrãfinė raidà, nuolatinis gyventojų kartų atsinaujinimo (reprodukcijos) procesas. Jį nusako gyventojų kiekybinių ir kokybinių charakteristikų pokyčiai (gyventojų skaičiaus, sudėties pagal lytį, amžių, vedybinį statusą, pagal teritorinį pasiskirstymą ir kita). Demografinė raida susijusi su visuomenės ekonominės raidos etapais: ikiagrariniu, agrariniu ir industriniu (poindustriniu). Kiekvieną demografinės raidos etapą apibūdina tam tikras gimstamumo ir mirtingumo lygis bei gyventojų mobilumas. Ikiagrarinei ir agrarinei visuomenėms būdinga aukštas gimstamumo ir mirtingumo lygis, labai lėtas gyventojų skaičiaus didėjimas. Pereinant iš agrarinės į industrinę visuomenę mirtingumas mažėja, gimstamumo mažėjimas prasideda vėliau ir iš pradžių yra lėtesnis nei mirtingumo mažėjimas; tai sukelia demografinį sprogimą. Industrinei (poindustrinei) visuomenei būdinga žemas gimstamumo ir mirtingumo lygis bei didelis gyventojų mobilumas; gyventojų skaičius dėl gyventojų natūralios kaitos kinta mažai, jo pokyčius daugiausia lemia gyventojų migracija.
317
400