demografiniai tyrimai Lietuvoje

demogrãfiniai tyrmai Lietuvojè

Gyventojų surašymai

Pirmas pagrindinius šiuolaikinius reikalavimus (ypač visuotinumą) atitinkantis gyventojų surašymas Lietuvos teritorijoje buvo atliktas 1790 (vienas anksčiausių gyventojų surašymų pasaulyje), bet periodiniai gyventojų surašymai atliekami tik nuo 20 a. 6 dešimtmečio pabaigos.

Pirmieji veikalai, vertinantys gyventojų skaičiaus ir demografinių rodiklių pokyčius, Lietuvoje pasirodė 20 a. pirmoje pusėje, apie demografinę statistiką rašė A. Rimka, Kazys Oželis, Stasys Kakliauskas. Tokio pobūdžio gyventojų tyrimai Lietuvoje buvo atliekami iki 20 a. 8 dešimtmečio. Gyventojų surašymai Lietuvoje dar buvo atlikti: 1897 (Rusijos imperijos gyventojų visuotinis surašymas), 1923 09 17–22 (pirmasis visuotinis Lietuvos gyventojų surašymas; Klaipėdos krašte – 1925, Lenkijos okupuotame Vilniaus krašte – 1931), 1959, 1970, 1979, 1989, 2001, 2011.

Nuo 20 a. 9 dešimtmečio Lietuvos demografiniai tyrimai ėmė plėstis: pradėta tirti demografinės raidos pokyčius, veiksnius, demografines nuostatas, elgseną, pradėti gyventojų politikos tyrimai.

Demografinių tyrimų įstaigos

1984 Lietuvos mokslų akademijos Ekonomikos institute įkurtas pirmasis Lietuvoje demografinių tyrimų mokslinis padalinys – Demografinių ir darbo išteklių problemų tyrimo sektorius, 1987 pertvarkytas į Demografijos skyrių. 1992 šis skyrius perkeltas į Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutą, 1998 pertvarkytas į Demografinių tyrimų centrą, nuo 2002 yra Socialinių tyrimų instituto (nuo 2010 Lietuvos socialinių tyrimų centras) padalinys, 2010 pertvarkytas į Demografinių tyrimų institutą, 2013 – į Visuomenės geografijos ir demografijos institutą (vadovai: iki 2013 – V. Stankūnienė, nuo 2013 – D. Burneika), nuo 2021 –į Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto Demografinių ir šeimos tyrimų skyrių (vadovė Aušra Maslauskaitė), kuris yra vienintelė demografinių tyrimų institucija Lietuvoje, vykdanti šeimos, gimstamumo, migracijos, mirtingumo, gyventojų politikos demografinius tyrimus ir dalyvaujanti tarptautiniuose moksliniuose projektuose.

Demografiniai tyrimai po nepriklausomybės atkūrimo

20 a. 10 dešimtmetyje ir 21 a. pradžioje demografiniai tyrimai labai išsiplėtė. Atliekami reprezentatyvūs šeimos formavimo ir gimstamumo (1994–95 tarptautinis tyrimas, apklausta 5000 respondentų), kart ir lyčių (2006 ilgalaikis tyrimas, nustatantis pakitimus per tam tikrą laiką, apklausta 10 000 respondentų, abiejų tyrimų vadovė Lietuvoje V. Stankūnienė), migracijos procesų raidos ir veiksnių (1995–96 tarptautinės migracijos tyrimas, vadovė Lietuvoje Audra Sipavičienė; visi tyrimai koordinuojami Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos), demografinės elgsenos sociodemografiniai tyrimai. Atlikti keli svarbūs mirtingumo sociodemografinių skirtumų tyrimai (pagrindinis vykdytojas – Domantas Jasilionis). Atliekami išsamūs šeimos politikos, šeimos poreikio tyrimai.

Išleisti veikalai

1995–2006 išleista daugiau kaip 20 knygų (lietuvių ir anglų kalbomis) demografinės raidos, gimstamumo, šeimos, migracijos, mirtingumo, demografinio senėjimo, šeimos politikos temomis: Tarptautinė migracija Lietuvoje: priežastys, padariniai, strategija (International Migration in Lithuania: Causes, Consequences, Strategy 1997), Vyresnio amžiaus asmenų socioekonominė padėtis ir gyvenimo sąlygos Lietuvoje (Socio-Economic Status and Living Arrangements of Older Persons in Lithuania 2003), Šeimos revoliucija? Iššūkiai šeimos politikai (2004), Šeima, vaikai, šeimos politika: modernėjimo prieštaros (2005), Lietuvos gyventojai: struktūra ir demografinė raida (2006).

Demografinės informacijos šaltiniai

Pagrindiniai šaltiniai, teikiantys informaciją apie Lietuvos gyventojų skaičių ir demografinius procesus, yra gyventojų surašymai, einamoji demografinė statistika, nuo 1992 – ir gyventojų registras bei sociodemografiniai tyrimai. Tiksliausiai gyventojų skaičius nustatomas per gyventojų surašymus.

400

demografinė statistika