demokrãtinis socialzmas, socialdemokratijos politinė doktrina, aiškinanti, kad socializmą galima sukurti derinant demokratinius institutus, parlamentinę sistemą, vykdant reformas. Demokratinio socializmo teoretikai: George’as Douglasas Howardas Cole’is, H. J. Laski, H. S. Morrisonas (Didžioji Britanija) ir kiti. Demokratinio socializmo politiniai aspektai – demokratinių teisių ir politinių laisvių garantija, daugiapartiškumas, ekonominiai aspektai – mišrios nuosavybės formos, rinkos santykiai, ūkio demokratinė kontrolė, protingas planavimas, socialiniai aspektai – teisė į darbą, materialinį aprūpinimą senatvėje, medicininę pagalbą, tarptautinės politikos aspektai – tarptautinių santykių demokratizavimas siekiant išvengti karų, prievartos, tautų išnaudojimo.
Demokratinio socializmo terminą pirmą kartą 1888 pavartojo anglų rašytojas G. B. Shaw. Iki Pirmojo pasaulinio karo apie demokratinį socializmą rašė E. Bernsteinas (Vokietija) ir O. Baueris (Austrija), po Pirmojo pasaulinio karo – K. Kautsky (Austrija), R. Hilferdingas (Vokietija), Antrojo pasaulinio karo metais – prancūzų socialistų lyderis L. Blumas. Nuo 1945 demokratinis socializmas tapo oficialia socialdemokratijos politine doktrina. 1951 Frankfurte prie Maino Socialistinio Internacionalo Kongreso priimtoje deklaracijoje Demokratinio socializmo tikslai ir uždaviniai demokratinis socializmas traktuojamas kaip ilgalaikis visuomeninių santykių pertvarkos procesas, ateities visuomenė.