depingas (angl. dumping – numetimas), prekių (darbų, paslaugų) pardavimas vidaus ar užsienio rinkose dirbtinai sumažintomis kainomis arba kur kas palankesnėmis nei įprasta kredito sąlygomis. Dempingu tarptautinėje prekyboje laikoma užsienio gamintojų prekių pardavimas šalies rinkoje kainomis, mažesnėmis už panašių prekių kainas eksportuojančios šalies rinkoje arba už kainas importuojančios šalies rinkoje (kartais net už savikainą), arba už pasaulines kainas. Dempingu siekiama įsiskverbti į naują rinką, užimti tam tikrą rinkos dalį, susilpninti ar išstumti konkurentus, dažnai ir išsikovoti monopolinę padėtį rinkoje. Pasiekus tikslą kainos pakeliamos taip, kad būtų kompensuoti dėl dempingo politikos patirti nuostoliai ir gaunamas pelnas. Dempingą gali atlikti valstybė (užsienio rinkose) ir pavienės įmonės (vidaus ir užsienio rinkose). Dempingas būna ilgalaikis, arba pastovusis (reguliariai pasikartojančios pastangos vykdyti dempingo politiką) ir trumpalaikis (dažniausiai vienkartinis mėginimas greitai gauti piniginių lėšų, valiutos, likviduoti perteklinę produkciją, nereikalingas prekių atsargas). Gali būti ir vadinamasis valiutinis dempingas, kai nacionalinės valiutos kursas specialiai sumažinamas siekiant atpiginti eksportuojamas prekes ir taip padidinti jų konkurencingumą užsienio rinkose. Daugelio valstybių antimonopoliniai įstatymai dempingą traktuoja kaip monopolinę politiką bei nesąžiningą konkurenciją ir laiko neteisėtu. Norėdamos apsisaugoti nuo dempingo valstybės taiko įvairias priemones, pvz., tam tikroms prekėms nustato antidempingo muitus, protekcinius muitus (apsauginiai muitai) arba netarifinius apribojimus (nustatoma įvežamų prekių kvotos, įvairūs reikalavimai įvežamoms prekėms, reikalaujama specialių licencijų), į nacionalinę rinką neleidžia įvežti konkrečių gamintojų (šalies ar įmonės) prekių. Taikant antidempingo priemones neigiamą poveikį gali pajusti vartotojai, nes padidėja prekių kainos.
19 a. pabaigoje dempingas tapo daugelio Europos (ypač Vokietijos) didžiųjų kartelių prekybos politikos dalimi. Dempingą t. p. plačiai taikė Didžioji Britanija, Prancūzija, Japonija ir Jungtinės Amerikos Valstijos. Antidempingo įstatymą pirmoji priėmė Kanada (1904). Jungtinėse Amerikos Valstijose pirmieji dempingą ribojantys įstatymai priimti 1921. 1957 dempingas uždraustas Europos ekonominėje bendrijoje. 1967 Bendrojo susitarimo dėl tarifų ir prekybos (nuo 1995 Pasaulio prekybos organizacija) Kennedy raunde buvo priimtas Antidempingo kodeksas, kuris uždraudė dempingą, reglamentavo dempingo fakto nustatymo ir įrodymo procedūrą, padarytos žalos kompensavimo būdus importuojančios šalies įmonėms, gaminančioms analogišką produkciją, ir kita.
LIETUVOJE dempingas apibrėžiamas kaip prekės pardavimas Lietuvos rinkoje už kainą, mažesnę nei panašios prekės kaina eksportuojančios šalies rinkoje. Galimo dempingo tyrimus atlieka ir nutarimus taikyti antidempingo priemones priima Konkurencijos taryba, gavusi įrodymais pagrįstus vietos gamintojų prašymus. Tyrimo metu dempingo kaina įtariamõs prekės importui gali būti taikomos laikinosios antidempingo priemonės (laikinieji muitai). Nustačius, kad yra dempingas ir padaryta ar daroma žala vietos gamintojams, taikomi konkrečiam laikotarpiui nustatyti antidempingo muitai.