denacifikãcija ( de… + nacizmas + lot. facio – darau), nacizmo padarinių likvidavimo ir politinio bei socialinio gyvenimo demokratizavimo procesas Vokietijoje po Antrojo pasaulinio karo.
Idėja iškelta Jaltos konferencijoje (1945 02), konkrečios priemonės numatytos Potsdamo konferencijoje (1945 07–08). Denacifikaciją sudarė: Nacionalsocialistų partijos ir kitų nacių institucijų uždraudimas, nacių priimtų įstatymų panaikinimas, karo nusikaltėlių nubaudimas, nacių doktrinų eliminavimas iš švietimo. Denacifikaciją vykdė keturių Vokietijos okupacinių zonų karinė valdžia. Nacionalsocialistai buvo pašalinti iš visų politinių ir administracinių postų. Dėl Antrojo pasaulinio karo valstybių nugalėtojų nesutarimų denacifikacija nebuvo nuosekli, kai kuriems naciams pavyko išvengti bausmės ir išlikti savo postuose. 1948 denacifikacija baigta SSRS, 1949 – Jungtinių Amerikos Valstijų, 1950 – Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos okupacinėse zonose. Daliai nacių buvo pritaikytos 1947–50 paskelbtos amnestijos.
liudininkės apklausa Berlyno Pankowo rajono denacifikacijos komisijoje (1946)
1104