denatūralizãcija (de… + natūralizacija), ūkio prekinių piniginių santykių, sunaikintų ir pakeistų natūriniais santykiais, atkūrimas. Prekinių piniginių santykių pakeitimas natūriniais dažniausiai yra komunistinės ideologijos padarinys, nors toks procesas gali vykti ir per karų ar kitų priežasčių sukeltą ekonominę suirutę. 1921 SSRS paskelbta Naujoji ekonominė politika (Nepas), kurios tikslas buvo atkurti prekinius piniginius santykius tarp pramonės ir žemės ūkio, tarp įmonių, tarp įmonių ir valstybės. 1924 natūriniai mokesčiai buvo pakeisti piniginiais, bet iki 20 a. 7 dešimtmečio išliko privalomi žemės ūkio produktų nustatyto kiekio pardavimai, arba prievolės (paprastai už simbolinę kainą), už darbą kolūkiuose buvo mokama daugiausia žemės ūkio produktais. 1966 pereita prie garantuoto piniginio mokėjimo kolūkiuose, tai yra įvesti prekiniai piniginiai santykiai tarp suvalstybintų ūkių ir gyventojų. Su sunkiu denatūralizacijos uždaviniu 20 a. 9 dešimtmečio pabaigoje susidūrė Kinija (žemės ūkyje buvo sukurtos komunos) ir ypač Kambodža (sunaikintos bet kokios prekinių piniginių santykių apraiškos). Didesnė ar mažesnė dalinė denatūralizacija 20 a. 6–9 dešimtmečiais vyko beveik visose komunistinėse šalyse (išskyrus Albaniją).
LIETUVA prie natūrinio ūkio (prekių tarpusavio mainų) iš dalies buvo grįžusi per nacių okupaciją, pavyzdžiui, miesto gyventojai už maisto produktus kaimo gyventojams mokėjo iki okupacijos įsigytomis pramoninėmis prekėmis, amatininkai atlyginimą už darbą gaudavo žemės ūkio produktais (dažniausiai grūdais). Sovietinės okupacijos metais Lietuvoje vyko tokie pat natūralizacijos ir denatūralizacijos procesai kaip ir visoje SSRS.
2687