dendrtas (lot. dendritum – medis), išsišakojęs mineralo kristalas, turintis medžio, šakelės, paparčio lapo, žvaigždės formą. Susiformuoja greitai vėstant (kristalizuojantis) tirpalui arba garams klampioje terpėje, uolienų išeigų į paviršių sluoksniavimosi plokštumose ar plyšiuose, kai naujos kristalo dalelės prisijungia prie kristalo kraštinių greičiau, nei likusiose kristalo vietose. Būna erdvinių (susidaro tuštumose) arba plokščių (auga siauruose plyšiuose) formų dendritų. Dendritai būdingi aukso, sidabro, vario grynuoliams, piroliuzitui, chalcedonui (samaninis agatas), rodonitui ir kitiems mineralams. Kartais dendritais vadinami ledo raštai ant langų stiklų.
dendritinis klinopiroksenas anortozite