dendrologija

dendrològija (dendro… + gr. logos – mokslas), botanikos šaka, tirianti sumedėjusius augalus (medžius, krūmus, krūmokšnius, lianas). Nagrinėja jų morfologiją, anatomiją, sistematinį ir taksonominį pasiskirstymą, geografinį paplitimą, introdukciją ir aklimatizaciją. Nuo botanikos dendrologija pradėjo atsiskirti 16 a. viduryje (iš pradžių apėmė tik medžių ir krūmų sistematiką bei morfologiją). Steigiantis vaistinių augalų ir botanikos sodams, tobulėjant parkų menui, daugėjo dendrofloros tyrimų.

Pasaulyje

19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje dideliuose Europos dendrologijos centruose (arboretumuose) buvo auginama ir tiriama daugybė rūšių bei formų medžių, krūmų, lianų. Dendrologijos klausimais rašė I. Borodinas, V. Penkovskis, V. Sukačiovas (Rusija), L. Beissneris, J. Fitschenas (Vokietija), K. Sargentas (Didžioji Britanija), A. Rehderis (Jungtinės Amerikos Valstijos), A. Mathiesenas (Estija). Pasauliniai dendrologijos centrai yra Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. 20 a. paskutiniais dešimtmečiais daugiausia tiriama sumedėjusių augalų adaptacija, ieškoma vertingų atmainų.

Lietuvoje

18 a. pabaigoje–19 a. pirmoje pusėje miškų rūšinę sudėtį tyrė J. E. Gilibert’as, J. Jundzilas, S. B. Jundzilas, J. A. Pabrėža. 20 a. pradžioje miško tipologijos mokslo Lietuvoje pradininkas P. Matulionis išleido floristinį veikalą Žolynas (1906). Dvarų parkų dekoratyvinius sumedėjusius augalus pirmoji aprašė M. Janušauskaitė‑Lukavičienė (straipsnis Medžiaga Lietuvos sodų ir parkų dekoratyviniams medžiams ir krūmams pažinti 1936). Apie dendrologiją išleista knygų: J. Raukčio Dendrologija (1938), A. Minkevičiaus Savaime augantieji, auginami bei augintini Tarybų Lietuvoje spygliuočiai medžiai ir krūmai (1954), M. Jankausko Maumedžiai Lietuvos TSR miškuose ir parkuose ir jiems auginti perspektyvos (1954), autorių kolektyvo Lietuvos TSR miškai (1962), Dendrologija (1963 ²1973), A. Navasaičio ir M. Navasaičio Lietuvos medžiai (1979). Didžiausios dendrologinės kolekcijos sukauptos Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto botanikos soduose, Dubravos arboretume. Dendrologiniai tyrimai plėtojami 2 kryptimis: vietinė dendroflora bei jos vidurūšinė įvairovė ir introdukuoti dekoratyviniai medžiai, krūmai, lianos. Dendrologijos kursas skaitomas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.

2552

593