Deng Siaoping (Deng Xiaoping, Deng Siaopngas), tikr. pavardė Xiansheng 1904 08 22Dziading (Sičuano provincija) 1997 02 19Pekinas, Kinijos politikos veikėjas.
Kilęs iš žemvaldžių šeimos. 1920–24 dirbo ir mokėsi Paryžiuje, 1922–26 studijavo Maskvoje. Paryžiuje tapo Kinijos komunistų partijos nariu, su kitais 1922 įkūrė šios partijos užsienio organizaciją. 1927 grįžęs į Kiniją dirbo partinį darbą, suartėjo su Mao Dzedongu, dalyvavo Ilgajame žygyje. Per karą su Japonija ir Kinijos pilietinį karą 1937–49 buvo Kinijos Raudonosios armijos divizijos, armijos politinis komisaras. Nuo 1945 Kinijos komunistų partijos Centro komiteto (CK) narys. 1949–54 Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybės narys. Nuo 1954 Valstybės tarybos pirmininko pavaduotojas. 1955 išrinktas partijos CK politinio biuro, 1956 – jo nuolatinio komiteto nariu; 1956–66 buvo CK generalinis sekretorius. 20 a. 6–7 dešimtmetyje artimai bendradarbiavo su Ministrų Tarybos pirmininku Džou Enlajumi.
Deng Siaoping
Deng Siaopingas (kairėje) ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Jimmy Carteris Vašingtone (1979 01 29)
Per Kultūrinę revoliuciją (1966–69) maoistų apkaltintas buržuaziniu nukrypimu, pašalintas iš visų postų ir išsiųstas į provinciją. 1973 Džou Enlajaus remiamas vėl tapo Kinijos komunistų partijos CK nariu ir Ministrų Tarybos pirmininko pavaduotoju. Nuo 1974 Kinijos komunistų partijos CK politinio biuro, nuo 1975 – jo nuolatinio komiteto narys, vienas CK pirmininko pavaduotojų. 1976 vėl pašalintas iš visų postų, bet 1977, remiamas pietinių provincijų vadovų bei aukštųjų kariškių, į juos grąžintas. 1977–80 – dar ir Kinijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas. 1981–89 Kinijos komunistų partijos CK karo tarybos, 1982–87 Kinijos komunistų partijos centrinių patarėjų komisijos (jai priklauso partijos veteranai), 1983–90 Kinijos Liaudies Respublikos centrinės karo tarybos pirmininkas. Aukščiausius Kinijos komunistų partijos ir valstybės postus užėmė Deng Siaopingo šalininkai.
Deng Siaopinas lemiamai prisidėjo nustatant pagrindinę Kinijos Liaudies Respublikos politikos kryptį – remtis Kinijos komunistų partija kaip vienintele politine jėga, galinčia išsaugoti šalies vienybę, kovoti su dvasiškai tvirkinančia liberalių ir demokratinių Vakarų politinių idėjų įtaka, kartu plėtoti ūkį remiantis ir rinkos ekonomika, išsaugoti vyriausybės žinioje komandines aukštumas – energetiką, ryšius, susisiekimą, sunkiąją ir karo pramonę. Dėl jo kiniškų bruožų socializmo politikos 1978–97 Kinijos nacionalinis produktas didėjo 9 % kasmet, pakilo daugumos gyventojų pragyvenimo lygis.
1982 atsistatydino iš Kinijos komunistų partijos CK pirmininko pavaduotojo, 1987 – iš CK politinio biuro narių. 1989 06 įsakė nuslopinti studentų demokratinį judėjimą (Pekine, Tiananmenio aikštėje, nužudyta apie 2000 taikių demonstrantų). 1989 09 pareiškė atsistatydinąs iš visų postų, tačiau iki mirties buvo įtakingiausias Kinijos politikas.
Anglų kalba išleisti Deng Siaopingo rinktiniai raštai (1984), apie jį parašyta studijų ir knygų (Davidas Goodmanas, 1994, Richardas Baumas, 1996, ir kitos).
1412