laivo Olympic denis (1911, fotografas Williamas Hermanas Rau)
dẽnis, horizontali vandens nepraleidžianti laivo perdanga. Dalija laivą į du ar daugiau aukštų, suteikia jam išilginį ir skersinį standumą, atlaiko sukrautų krovinių ir bangų smūgių apkrovą. Ant denių įrengiamos gyvenamosios ir tarnybinės patalpos, būna mechanizmų, įrenginių. Daromi iš plieno lakštų, suvirintų skersinėmis (bimsais) ar išilginėmis (karlingsais) sijomis. Plieninis klojinio lakštas, sujungtas su bortu, yra storesnis ir vadinamas stringeriu. Karo laivuose deniams naudojamas šarvo plienas ir kitos šarvinės medžiagos. Laive gali būti keletas denių: per visą laivo korpusą einantis pagrindinis denis, po juo – antrasis, trečiasis ir t. t. (skaičiuojama nuo viršaus žemyn). Ant pagrindinio denio yra mažesni antstatų deniai: laivagalio (juto), laivapriekio (bako), navigacinis (vairinės, šturmano), valčių (jame laikomos gelbėjimosi valtys), žvejybiniuose laivuose – tralo, keleiviniuose laineriuose – pasivaikščiojimų, saulėtasis.
Pagrindinis denis iš viršaus riboja laivo korpuso vidinę ertmę ir saugo ją nuo užpylimo vandeniu. Šis denis daromas balno formos (nuožulniai kyla nuo laivo vidurio link laivapriekio ir laivagalio) ir išgaubiamas per visą laivo ilgį tam, kad kuo mažiau užpiltų bangos ir geriau nutekėtų vanduo. Pagrindiniame laivo denyje yra denio mechanizmų, skirtų vairui sukti, inkarui kelti, valtims kelti ir leisti, kroviniams pakrauti ir iškrauti, laivo lynui pririšti prieplaukoje. Burlaivių viršutinė denio dalis nuo fokstiebio iki grotstiebio (dabartinių laivų – nuo laivapriekio iki laivagalio antstato imtinai) vadinama škafutu, tarp grotstiebio ir bizanstiebio ties laiptais (trapu) – škancais (karo laivuose škancai yra paradų vieta).
laivo Viking Mariella saulėtasis denis