Depeche Mode (iš kairės: Martinas Gore’as, Dave’as Gahanas ir Andy Fletcheris)
„Depeche Mode“, Didžiosios Britanijos elektroninės muzikos grupė. Įkurta 1980 Basildone (Esekso grafystė). Grupės nariai: klavišininkas Andy Fletcheris (1961–2022); klavišininkas, gitaristas, vokalistas, pagrindinis dainų autorius Martinas Gore’as (g. 1961) ir vokalistas Dave’as Gahanas (g. 1962). Grupėje t. p. grojo klavišininkai Alanas Wilderis (g. 1959) ir Vince’as Clarke’as (g. 1960). Nuo 20 a. 10 dešimtmečio pabaigos su grupe kuria ir koncertuoja klavišininkas Peteris Gordeno (g. 1964), būgnininkas ir klavišininkas Christianas Eigneris (g. 1971). Koncertavo Lietuvoje 2006, 2013 ir 2018. Apie grupę sukurti dokumentiniai koncertiniai filmai 101 (1989, režisierius Donnas Alanas Pennebakeris) ir Dvasios miške (Spirits in the Forest 2019, režisierius Antonas Corbijnas).
Kūryba
Ankstyvajai Depeche Mode kūrybai didelę įtaką padarė elektroninės muzikos grupių Kraftwerk (įkurta 1969 Diuseldorfe) ir Suicide (įkurta Niujorke, su pertraukomis veikė 1970–2016) kūryba. Veiklos pradžioje grupės lyderis ir pagrindinis dainų autorius V. Clarke’as, įkvėptas elektroninės muzikos grupės Orchestral Manoeuvres in the Dark (įkurta 1978 Meolse, Didžiojoje Britanijoje) kūrybos, paskatino kitus grupės narius atsisakyti roko grupių naudojamos standartinės instrumentuotės ir groti tik sintezatoriais. Išleidus debiutinį melodingos popmuzikos albumą Speak & Spell (1981) Depeche Mode kūryba buvo pradėta sieti su Didžiosios Britanijos Naujosios bangos muzikiniu judėjimu (susiklostė ir plito 20 a. 8–9 dešimtmetyje, būdinga įvairių popmuzikos stilių – power pop, synth‑pop ir kitų – bruožai). 1982 grupę palikus V. Clarke’ui, pagrindiniu dainų autoriumi tapo M. Gore’as, o pagrindiniu muzikinės grupės vadovu ir dainų aranžuotoju – A. Wilderis (grupę paliko 1995). Vėlesnė (nuo albumo Construction Time Again 1983) grupės kūryba sietina su industrinės muzikos kryptimi: būdinga provokuojantys dainų tekstai, kuriuose (dažnai nepaisant socialinių normų) kalbama apie religiją, politiką, visuomenę, žmonių santykius; derinama roko ir elektroninės muzikos elementai.
1
Grupės sceninis įvaizdis iš pradžių buvo panašus į kitų populiarių 20 a. 9 dešimtmečio pradžios paauglių grupių įvaizdį, vėliau jam įtaką padarė gotų, 20 a. pabaigoje Jungtinėse Amerikos Valstijose išpopuliarėjusi grunge subkultūra.
Grupė bendradarbiavo su įrašų prodiuseriais Danieliu Milleriu (g. 1951), Garethu Jonesu (g. 1954), Davidu Bascombe’u (g. 1959), Floodu (tikr. Markas Ellisas, g. 1960), Timu Simenonu (g. 1968), Marku Bellu (1971–2014) ir kitais. Nuo 1986 daugumą grupės dainų vaizdo klipų režisavo, Depeche Mode albumų viršeliams ir reklaminiams plakatams fotografijų sukūrė A. Corbijnas (g. 1955).
Depeche Mode išleido 15 studijinių (svarbiausi – Some Great Reward 1984, Black Celebration 1986, Music for the Masses 1987, Violator 1990, Songs of Faith and Devotion 1993, Ultra 1997, Exciter 2001) ir 6 koncertinius albumus. Žymiausios Depeche Mode sukurtos ir atliktos dainos: Just Can’t Get Enough (1981), Shake the Disease (1985); Stripped (1986); Never Let Me Down Again; Strangelove (abi 1987); Personal Jesus; Enjoy the Silence; Policy of Truth (visos 1990); I Feel You; Walking in My Shoes (abi 1993); Barrel of a Gun; It’s No Good (abi 1997); Dream On; Freelove (abi 2001); Precious (2005).
Depeche Mode koncertiniams pasirodymams būdinga energingi D. Gahano šokio judesiai, aktyvus bendravimas su publika, neįprasti M. Gore’o sceniniai kostiumai (pvz., juodi angelo sparnai). Grupės kūrybai būdinga elektroniniais instrumentais išgaunamos sudėtingos ir netikėtų garsų kupinos muzikinės tekstūros, išsiskiria itin sodraus D. Gahano balso registro (baritono) ir emocingos dainavimo manieros dermė, D. Gahano ir M. Gore’o (tenoras) vokalų harmonija.
Apdovanojimai
2020 Depeche Mode įtraukta į Rokenrolo šlovės muziejų (įkurtas 1983 Clevelande).
3232