depersonalizãcija (de… + lot. persona – asmenybė), savimonės pakitimas, kai žmogus jaučiasi netekęs savojo Aš arba patiria jo susidvejinimą. Jo mintys, jausmai, veiksmai jam atrodo svetimi. Skausmingai išgyvenamas emocinių santykių su artimaisiais atšalimas, prarandamas domėjimasis darbu ir kita. Kai kuriais depersonalizacijos atvejais kūno dalys juntamos kaip svetimos ar pakitusio dydžio, žmogus gali išgyventi savęs stebėjimo per atstumą įspūdį (vadinamoji disociacija). Depersonalizacija dažnai patiriama kartu su derealizacija (aplinka žmogui atrodo nereali ir keista). Depersonalizacija būdinga sergantiems psichikos ligomis (šizofrenija, ciklotimija, psichastenija, epilepsija) arba ribinių būsenų apimtiems žmonėms. Neryški depersonalizacija kartais būna ir sveikiems žmonėms (pavyzdžiui, padidėjus emocinei įtampai, sergant somatinėmis ligomis), kai nesąmoningai siekiama išsivaduoti iš grėsmingos situacijos.
2523