deprèsija (lot. depressus – žemas, esantis žemai)(meteorologijoje), bãrinė deprèsija, žemo slėgio sritis, apibrėžta uždaromis izobaromis; barinės topografijos žemėlapyje žemo izobarinio paviršiaus sritis apibrėžta uždaromis izohipsėmis. Izobarų (izohipsių) forma artima apskritimui arba ovalui. Taškas, kuriame slėgis (geopotencialinis aukštis) žemiausias, vadinamas depresijos centru. Kai tokių taškų ne vienas, depresija vadinama daugiacentre. Vidutinėse platumose depresijos centre slėgis ties jūros lygiu būna 950–1010 hPa. Depresijų dydis nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių kvadratinių kilometrų (kartais ir daugiau). Depresijos gylį rodo uždarų izobarų (izohipsių) skaičius arba slėgio (geopotencialinio aukščio) skirtumas tarp depresijos centro ir išorinės uždaros izobaros (izohipsės). Depresijų savybių turi ciklonai. Daugiamečio vidutinio slėgio žemėlapiuose depresijos rodo, kokiose Žemės vietose aktyviausia ciklonų veikla. Depresijos būna nuolatinės ir sezoninės. Islandijos, ekvatorinė, pietų poliaračio (subantarktinė) depresijos yra nuolatinės. Sezoninės depresijos keičiantis metų laikams išnyksta arba tampa aukšto slėgio centrais. Pvz., Aleutų depresija būna žiemą, Azijos, Australijos depresija – vasarą.
1163